Lietuvoje gyvenantis švedas po 10 metų vis dar neranda atsakymo į vieną klausimą

Švedas Jonas Gudmundssonas jau daugiau nei dešimt metų gyvena Vilniuje. Per šiuos metus vyras puikiai išmoko lietuvių kalbą, sukūrė šeimą, o kartu sugeba vadovauti 650 IT darbuotojų komandai Vilniuje, Rygoje ir Taline. „Login 2014” konferencijoje pranešimą apie evoliuciją elektroninėje bankininkystėje skaitęs SEB banko Baltijos šalių operacijų ir IT vadovas su DELFI pasidalijo savo patirtimi atsikrausčius į Lietuvą.

2002 m. J. Gudmundssonas dirbo konsultantu Stokholme. Netikėtai IT specialistas sulaukė pasiūlymo padirbti Lietuvoje. Iš pradžių laikinai.

„Kai gavau pasiūlymą, iš pradžių pagalvojau - kur tas Vilnius. Mokykoje buvau išmokęs, kad Estija viršuje, Latvija - viduryje, Lietuva – apačioje. Pamąsčiau, kodėl nepabandyti“, - savo pasakojimą pradėjo švedas.

2003 m. sausio pabaigoje J. Gudmundssonas apsilankė Vilniuje ir pradėjo dirbti prie IT projekto.

Nesupranta, kaip išgyventi už minimumą

„Pamenu, kai atskridau į oro uostą, važiavau su mašina į SEB biurą ir stebėjau, kaip čia viskas yra“, - prisiminė pašnekovas.

Pasak jo, vyrą itin nustebino miegamieji rajonai, taip pat miesto centras. Švedo akiai buvo neįprasti vaizdai, kai prie visiškai naujo, modernaus pastato stovi seni, nesutvarkyti griuvėsiai. Vis dėlto švedas pripažino, kad per dešimt metų Vilnius pasikeitė neatpažįstamai.

„Nesakau, kad išsigandau, man buvo jauku. Apsigyvenau Didžiojoje gatvėje ir man labai patiko senamiestis“, - kalbėjo SEB banko darbuotojas.

Nuostabą atvykus į Lietuvą J. Gudmundssonui kėlė ir kainos šalyje. Pasak jo, prieš dešimt metų jis alų bare pirko už 4 Lt, kai tuo metu Švedijoje kaina siekė apie 15 Lt.

„Tačiau labiausiai mane nustebino tai, kaip žmonės gali išgyventi už minimumą. Šito atsakymo dar ir dabar nerandu“, - teigė jis.

Vilniuje dirbantis švedas taip pat pastebėjo, kad Lietuvoje atotrūkis tarp labai mažai ir daug uždirbančių žmonių daug didesnis nei Švedijoje.

Draugystės po darbo Švedijoje nesitęsia

Nepaisant nuostabos dėl lietuvių sugebėjimo išgyventi ir su pakankamai kukliais uždarbiais, švedas teigė, kad lietuviai jam iškart paliko gerą įspūdį, o ir darbe santykiai pasirodė daug nuoširdesni nei Švedijoje.

„Kai atvažiavo aplankyti manęs svečiai iš Švedijos, kolegos pasiūlė savaitgalį nuvežti į Trakus. Švedijoje taip nebūna. Ten kitaip. Žinoma, švedai bendrauja darbe laisvai, atvirai, bet, kai baigiasi darbas, uždaro duris ir eina namo“, - atviravo pašnekovas.

Kai po metų J. Gudmundssonui pasibaigė sutartis jam buvo pasiūlyta likti Lietuvoje ilgesniam laikui: „Kadangi neturėjau Švedijoje šeimos nusprendžiau likti ir pabūti dar porą metų“.

Tačiau IT specialisto planus pakeitė Lietuvoje sutikta žmona.

„Lietuvių kalbos pradėjau beveik iškart mokytis, bet praktiškai nenaudojau. Daugiausia kalbėjau anglų kalba, bet kai 2006 m. sutikau žmoną, pamačiau, kad jos tėvai nešneka angliškai. Turėjau du pasirinkimus – ir toliau nekalbėti lietuviškai arba nekalbėti su uošviais“, - kalbėjo pašnekovas.

J. Gudmundssonas teigė, kad jam prireikė dar vienerių metų, kol pradėjo laisvai vartoti lietuvių kalbą.

„Pradėjau lietuviškai rašyti ir kolegoms. Iš pradžių supratau, kad jie mano laiškų nesupranta, atrašydavo angliškai, o aš vis vien jiems rašydavau lietuviškai“, - savo užsispyrimą demonstravo švedas.

Darbuotojų surasti darosi sunkiau

Prieš daugiau nei dešimt metų į Lietuvą persikraustęs SEB banko darbuotojas teigė per daug nenustebęs tuo, ką rado Lietuvoje IT srityje.

„Buvo vietų, kur lietuviai turėjo geresnių žinių, buvo – kur Švedija buvo priekyje, - teigė jis. - Mane nustebino tai, kaip žmonės gali tiek daug dirbti, tiek atiduoti darbui, norėti, kad viskas būtų gerai. Švedijoje žmonės šiek tiek labiau atsipalaidavę“.

J. Gudmundssono teigimu, Lietuvoje taip pat geriau atrodo išsilavinimo statistika. Švedą stebino tai, kiek jaunuolių mokosi universitetuose ir siekia aukštojo mokslo.

Vis dėlto didžiausias Baltijos šalių minusas, pasak pašnekovo, tai, kad šalyse yra mažai gyventojų, o kartu tuomet ir gerų specialistų.

J. Gudmundssonas pripažino, kad Lietuvoje pradėjus steigtis užsienio įmonių paslaugų centrams, kurie patraukia daug IT specialistų, SEB bankui darosi vis sunkiau rasti darbuotojų IT srityje.

„Žinoma, visur sunku surasti gerų darbuotojų siaurose srityse. Kol kas randame, bet vis sunkiau“, - teigė jis.