Darbuotojų keturiems su puse mėnesių Kipre A. Ioannidesas ieško Kaune ir Vilniuje. Į Lietuvą atvykęs kiprietis per porą dienų apsilanko šių miestų kolegijose, kur studentai mokomi turizmo ir viešbučių administravimo paslapčių.
Kaip DELFI pasakojo svečias iš Kipro, lietuviai dirbti jo valdomuose viešbučiuose pradėjo dar prieš 2000 m.
Žiemą, kai jo viešbučiai Kipre nedirba, vyras atvyksta į Vilnių ieškoti darbo jėgos.
„Net dabar Kipre apie 18 laipsnių šilumos. Gaila, bet viešbučiai vis vien uždaryti. Turistų ne tiek daug yra“, - pasakojo kiprietis.
Paklaustas, kodėl darbuotojų atostogų sezonui ieško būtent Lietuvoje, A. Ioannidesas teigė, kad lietuvių darbu jam dar neteko nusivilti.
„Jie disciplinuoti. Daugelis kalba rusiškai. Turime daug klientų iš Rusijos, tai padeda“, - kalbėjo pašnekovas.
Pasak jo, kai kurie lietuviai grįžta į Kipro viešbučius ir keli metai iš eilės.
Kipre lietuviams tenka dirbti aštuonias valandas šešias dienas per savaitę.
A. Ioannidesas teigė, kad ieškoti darbuotojų užsienyje verčia trumpalaikių darbuotojų trūkumas saloje.
„Vasarą reikia labai daug darbuotojų ir dėl to turime bendradarbiauti su kolegijomis, kurios moko viešbučių ir turizmo specialybių. Studentai gerai supranta viešbučių verslą ir kartu atlieka praktiką“, - kalbėjo kiprietis.
Jaučia, kad su kipriečiais pasielgė neteisingai
Nevengė kiprietis pasidalyti ir savo pastabų dėl Kipro padėties po pragaištingos finansų krizės.
Praeitų metų kovą Kipro valdžia padalijo antrą pagal dydį „Cyprus Popular Bank“ į gerąjį ir blogąjį. Sutaręs su Europos Komisija, Europos centriniu banku ir Tarptautiniu valiutos fondu Kipras gavo 10 mlrd. eurų paskolą susitvarkyti savo finansams. Už tai Kiprui teko nukarpyti neapdraustus indėlius (daugiau nei 100 tūkst. eurų).
„Aš nejaučiau. Atvirkščiai, pavyzdžiui, pernai buvo labai sėkmingi metai“, - kalbėjo jis.
Finansų krizė Kiprą ištiko vos keleri metai įsivedus eurą. Kipro svaras bendra euro zonos valiuta buvo pakeistas 2008 m.
„Mes tai pajautėme labai stipriai. Viskas brango. Gal po kelerių metų bus geriau, bet iš pradžių viskas brango. Viskas pabrango, bet atlyginimai buvo tokie patys. Žmonėms buvo labai sunku“, - pasakojo kiprietis.
Vis dėlto, nepaisant sunkumų šalyje, visi bando judėti į priekį.
„Daug žmonių prarado pinigų (sumas virš 100 tūkst. eurų), bet žmonės toliau gyvena, - teigė A. Ioannides. - Nesąžininga tai, kas nutiko, bet neturėjome kito pasirinkimo. Taupai pinigus savo ir vaikų ateičiai, o ateina ir paima pinigus. Negražu. Kodėl to nenutiko graikams? Tik Kiprui. Buvome kaip eksperimentas. Juk Graikija ir Portugalija turėjo tokias pačias problemas, bet jiems taip nenutiko“.
Kipro gelbėtojas - turizmas
Nepaisant finansinių šalies negandų, kiprietis stengiasi į turizmo verslą kibtis kuo stipriau. A. Ioannides viešbučiuose dirba apie 600 žmonių. Be Lietuvos kiprietis kasmet važiuoja ir į Slovakiją bei Švediją. Iš čia turizmo studentai taip pat kviečiami vasaroti Kipre.
Vestuvės – vienas iš labiausiai džiuginančių verslininką renginių. Viename iš jo viešbučių pernai metais buvo suorganizuotos 160 vestuvių. Dvi – lietuviškos.
Pasak jo, itin tuoktis Kipre populiaru tarp britų. Sala – buvusi britų kolonija, daug saulės, vestuvių puotą galima suderinti su atostogomis.
Būtent britus pašnekovas ir paminėjo kaip labiau išlaidaujančius poilsiautojus.
„Rusai būna arba tie, kurie išleidžia labai daug, ar tie, kurie nieko neišleidžia“, - pastebėjo svečias.
