Gerėjančia ekonomine situacija tikėję gyventojai ir verslas permąsto tikrąsias Lietuvos ūkio galimybes ir toliau augti. Statistikos departamentas informuoja, kad liepos mėnesį krito tiek vartotojų, tiek verslo pasitikėjimo rodiklis.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Liepos mėnesį, palyginus su birželiu, vartotojų pasitikėjimas sumažėjo 3 proc. punktais. Tiek pat krito ir verslo ekonominių vertinimų rodiklis. Sumažėjo statybos sektoriaus ekonominių vertinimų rodiklis  - 7 proc. punktais, paslaugų sektoriaus, pramonės ir vartotojų pasitikėjimo rodikliai sumažėjo 3 proc. punktais, prekybos – 4 proc. punktais.

Kaimo gyventojai optimistiškesni

Statistikos departamentas skelbia, kad liepos mėnesį vertindami, kaip pasikeis pajamos per artimiausius metus, 17 proc. gyventojų tikėjosi, kad ji pagerės. Birželio mėnesį tokių buvo 20 proc. 24 proc. teigė, kad situacija pablogės, birželio mėnesį – 23 proc. 56 proc. tikisi, kad per ateinančius metus jų finansinė situacija nepasikeis (birželį – 53 proc.).

Svarstydami apie šalies ekonominę būklę 27 proc. teigė, kad situacija pagerės, prieš mėnesį tokių buvo 30 proc. Kad ūkio padėtis pablogės, liepą manė 35 proc. (birželį – 28 proc.).

Mažiau gyventojų tiki, kad jiems pavyks susitaupyti. Birželį tokių gyventojų buvo 34 proc., liepą – 32 proc.

Pasak Statistikos departamento, pesimistiškesnės nuotaikos greičiau apkrečia miesto žmones nei kaimo gyventojus. Liepos mėnesį, palyginus su birželiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 5 proc. punktais, kaime – padidėjo 1 proc. punktu.

Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 5 proc. punktais.

Verslas taip pat permąsto

Liūdnesnės nuotaikos dėl galimo ekonomikos augimo užplūsta ir verslo atstovus. Statistikos departamento duomenimis, ekonominių vertinimų rodiklis liepą, palyginus su birželiu, sumažėjo 4 proc. punktais, paslaugų sektoriaus – 7, vartotojų – 5, statybos – 1. Prekybos pasitikėjimo rodiklis padidėjo 2 proc. punktais.

Pramonės sektoriuje per artimiausius mėnesius produkcijos gamybą didinti planuoja 31 proc. įmonių vadovų (birželį – 37 proc.), planuojančių mažinti produkcijos gamybą nepadaugėjo (19 proc.). Šiek tiek sumažėjo ir gaminių eksporto prognozė. 27 proc. įmonių vadovų prognozavo eksporto augimą (birželį – 29 proc.), mažėjimą – 14 proc. (birželį – 13 proc.).

Mažėjo ir įmonių vadovų, ketinančių didinti darbuotojų skaičių – nuo 16 proc. iki 14 proc.

Mažmeninės prekybos atstovų nuotaikos išlieka optimistiškesnės. 22 proc. prekybos įmonių atstovų manė, kad jų įmonės ekonominė būklė gerės (birželį – 25 proc.), kad blogės – 4 proc. (birželį – 4 proc.).

Paslaugų sektoriuje fiksuojamas 3 proc. punktų pasitikėjimo rodiklio kritimas. Blogiausiai savo verslo perspektyvas vertino sausumos transporto, sandėliavimo, kino filmų, garso įrašymo ir muzikos įrašų leidybos bei sportinės, pramogų ir poilsio organizavimo įmonės.

Gamintojai jaučiasi nelabai komfortiškai

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, komentuodamas verslo atstovų nuotaikas dėl perspektyvų, visų pirma pabrėžė, kad kai kurie sektoriai yra ypač jautrūs sezoniškumui. Pavyzdžiui, statybų sektoriuje ne šiltojo sezono metu rodikliai gali labai nukristi.

Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda
© DELFI / Tomas Vinickas

„Aišku, dabar turime kitą sezoną. Tačiau statybų sektoriuje pirminė nekilnojamojo turto euforija, kurią jautėme kovo-balandžio mėnesiais, šiek tiek atslūgo. Klausimas – ar ilgam. Negamybinių objektų paklausą riboja lėtai atsigaunančios verslo investicijos ir renovacija dar tik įsibėgėja, tai paskatino verslo sektoriaus atstovus atsargiai žvelgti į perspektyvą“, - svarstė ekonomistas.

Pasak jo, vertinant pramonės sektoriaus atstovų lūkesčius orientuojamasi į gamybos apimties pokyčius: „Čia gali suveikti sezoninis veiksnys – atostogaujama, ekonominė veikla sulėtėja. Matome, kad ir pernai tuo metu buvo pokytis. Bet kalbant apie ateities perspektyvas, pramonės sektorius vertina geopolitinį aspektą. Tai matome ir iš Lietuvos pramonininkų konfederacijos apklausų – prasčiau vertinamos eksporto perspektyvos į Rytus. Matyt, yra ir netikrumas, ar pavyks tą netektį kompensuoti eksporto padidėjimu į kitas alternatyvias rinkas. Kalbant bendrai, pramonininkai jaučiasi nelabai komfortiškai“.

Tą patį G. Nausėda įžvelgia ir paslaugų sektoriaus aplinkoje, kur dominuoja transporto sektorius.

Vertindamas vartotojų lūkesčių pasikeitimą, ekonomistas pabrėžė euro faktorių.

„Kaip bebūtų, iki birželio pabaigos, liepos mėnesio buvo tik nuojauta, kad euras bus, o liepą galutinai tapo aišku, kad jį turėsime. Matyt, vartotojai jaučiasi truputį nesaugiai, vertina būsimą padėtį, baiminasi kainų apvalinimo efekto, kuris, kad ir kaip būtų pristatomas kaip nepavojingas ar švelnus, visgi daugelio gyventojų priimamas pesimistiškiau“, - kalbėjo pašnekovas.

Paklaustas, ar verslo ir gyventojų lūkesčiai realizuojasi į realius jų veiksmus – pesimizmas virsta mažesniu vartojimu, investicinių planų permąstymu, G. Nausėda teigė: „Sakyti, kad gyventojų lūkesčiai blogoje tendencijoje, negalima. Jie pakankamai stabilūs. Mažmeninės apyvartos statistika rodo, kad apyvarta didėja, o vartojimo struktūros pokyčiai liudija, kad žmonės nesijaučia taip blogai, nes perka ne tik pirmo būtinumo prekes. Tai rodo, kad žmonės tikisi, jog jų pirminiai poreikiai bus patenkinti ir jie gali skirti tam tikrą dalį lėšų kitiems pirkimams“.

Vis dėlto G. Nausėda įžvelgė, kad kuo labiau artės euro įvedimas, tuo labiau gali kisti vartojimo struktūra: „Elgesį gali keisti konservatyvesnis elgesys, kai gali būti pristabdytas ne tik nepirmo būtinumo prekių pirkimas, bet gali keistis ir vartojimo-taupymo santykis. Žmonės gali pradėti daugiau kaupti „juodai“ dienai“.

Viskas prasideda nuo lūkesčių

Banko „Finasta“ vyriausioji ekonomistė Rūta Medaiskytė teigė, kad ekonomikoje verslo ir gyventojų lūkesčiai itin svarbūs, nes nuo jų viskas ir prasideda.

„Jei tiki, kad viskas gerai, vartoji, leidi pinigus ir tai skatina ekonomikos augimą. Lūkesčiai yra pirminiai indikatoriai, kur link gali judėti ekonomika. Nenorėčiau sakyti, kad lūkesčiai judės sau, o ekonomika – sau“, - spėjo ekonomistė.

Lietuvius pradėjo kankinti bloga nuojauta
Rūta Medaiskytė
© DELFI / Tomas Vinickas

Svarstydama, kodėl gyventojų ekonomikos perspektyvų vertinimas prastėja, R. Medaiskytė įvardijo ir nedarbo rodiklį: „Nedarbo lygis padidėjo tiek pernai paskutinį ketvirtį, tiek šių metų pirmąjį. Čia galbūt taip pat galima matyti koreliaciją“.

Nors ekonomikos būklę pašnekovė įvardijo kaip stabilią, visgi, jos nuomone, trūksta papildomo impulso spartesnei plėtrai.

„Augimas yra tvarus, geras, bet tik esamai būklei palaikyti. Ekonomika funkcionuoja neblogai, bet trūksta papildomo impulso, kad būtų matomesnių pokyčių struktūroje. Augimo neužtenka, kad būtų kuriamos naujos darbo vietos", - kalbėjo ji.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rusijos teismai atmetė V. Antonovo ieškinį Lietuvai

Rusijos teismai galutinai atmetė bankrutavusio Lietuvos komercinio banko „Snoras“ buvusio...

Sviesto kainos Europoje nesiliauja augti, bet lietuviai moka mažiau (15)

Nors sviesto kainos visose Europos Sąjungos (ES) šalyse nesiliauja augusios, Lietuvos vartotojai...

Po akcizų didinimo alkoholiui verslininkai suka galvas (15)

Nuo šių metų kovo mėnesio, kai buvo padidinti akcizai alkoholiniams gėrimams, buvo praktiškai...

„Lidl“ Didžiosios Britanijos mažmenininkų sąraše pakilo į 7 vietą (2)

Vokietijos mažmenininkas „Lidl“ padidino savo rinkos dalį Didžiojoje Britanijoje iki 5,2...

Gaivinamas siūlymas leisti naudoti nelietuviškas raides įmonių pavadinimuose (7)

Vyriausybėje vėl gaivinama idėją leisti registruoti įmonių ir organizacijų pavadinimus visomis...

Top naujienos

Ministerija nenori tylėti apie 404 eurų algą mokytojams: uždirba kur kas daugiau (107)

Po to, kai DELFI paviešino skaičius, kiek mokytojų Lietuvoje trūksta iki mokslo metų pradžios...

1 euras Odesoje – per dideli pinigai: parodė, ką galima nusipirkti uz centus (14)

Pigiau nei Odesoje – sunku surasti. Šiame Ukrainos kurorte už centus galite važinėti viešuoju...

K. Girnius. Ar lietuviai buvo sovietų genocido auka? (32)

Mėnesio pradžioje JTO tyrimo komisija dėl Sirijos pareiškė, kad Islamo valstybė jau trejus metus...

Bankas įspėja – daliai klientų paslaugų įkainiai didės (98)

Pristatant šiemetinę naujovę – pagrindinių bankinių paslaugų krepšelį – buvo žadama, kad...

Policija ieško į susišaudymą Vilniuje, kaip įtariama, įsivėlusio O. Pikul-Jasaitienės brolio (8)

Pirmadienio vakarą Vilniuje , Antakalnio gatvėje, aidėjo šūviai. Policijos duomenimis,...

9 patarimai, į ką atkreipti dėmesį renkantis būstą (3)

Tobulo būsto nėra – kiekvienas turi didesnių ar mažesnių trūkumų. Vis dėlto geriau apie juos...

Pasigedusi iššūkių metė pelningą profesiją: naują darbą būtų sutikusi dirbti už dyką (1)

Lietuvoje ryškėja nauja nemaloni tendencija, skelbiama, kad jau pradeda trūkti kvalifikuotų...

Nacionalinio parko saugotojai savo kieme nepastebėjo nelegalaus statinio: iki tragedijos buvo vienas žingsnis (61)

Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) valdomame Užutrakio dvare vos per plauką išvengta...

„Via Baltica“ rekonstrukcija: kelininkai ir gyventojai iškasė karo kirvį (29)

Planas rekonstruoti „ Via Baltica “ kelyje esančias sankryžas sukėlė didelį kai kurių...

Vasarinės spūstys bando vilniečių nervus: įvardijo problematiškiausias vietas (23)

Kamščiai keliuose daugumą vairuotojų varo iš proto ir tampa rimtu kantrybės išbandymu, o užvis...