Lietuviai bijo netekti Latvijos

Jei viena iš trijų Baltijos valstybių būtų priimta į Europos Sąjungą anksčiau nei kitos, laisvosios prekybos sutartys tarp jų nustotų galioti. Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir verslininkai modeliuoja tokią galimybę ir teigia, kad skaudžiausia būtų netekti Latvijos rinkos.
Pasak Romo Švedo, Užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamento direktoriaus, prekybos sąlygos pramoninėmis prekėmis nepakis, nesvarbu, ar laisvosios prekybos partnerės anksčiau, ar vėliau už mus taps ES narėmis.

"Kita padėtis su žemės ūkio produkcija. Dabar turime sutartį, kuri neriboja šios prekybos, tačiau jeigu viena iš Baltijos valstybių įstotų anksčiau nei kitos dvi, tada prekyba būtų reglamentuota mūsų turima asociacijos sutartimi su ES",– sako p. Švedas. Joje užsienio prekyba įtvirtina kvotomis, muitų nuolaidomis. Todėl, anot p. Švedo, reikėtų žiūrėti į prekybos srautus su Latvija ar Estija ir lyginti, kiek jie atitinka mūsų turimas kvotas sutartyse su ES.

Ramūnas Vilpišauskas, Laisvosios rinkos instituto ekspertas, neabejoja, kad trišalė Baltijos šalių prekyba yra labiau liberalizuota žemės ūkio srityje nei kievienos šių šalių prekyba su ES. Pasak jo, įstojus į ES vienai iš trijų šalių, gali būti sugrąžinti tam tikri apribojimai prekybai žemės ūkio produktais ir įvesti netarifiniai standartai. Tai apribotų gamintojų galimybes, pabrangintų įvežamas iš tų šalių prekes.

"Kita vertus, menka tikimybė, kad Baltijos šalys įstos į ES ne visos kartu",– sako p.Vilpišauskas.

Statistikos departamento šių metų I pusm. duomenimis, Latvija pralenkė Vokietiją ir Rusiją bei tapo svarbiausia Lietuvos eksporto rinka, kuri bendroje Lietuvos eksporto struktūroje užima 16,5%.

Estija šioje pozicijoje užima kuklesnę padėtį – Lietuvos eksportas į šią šalį tesudaro 2%.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

Suomiai į sijų gamyklą Kaune investuoja 9 mln. eurų (31)

Penktadienį Petrašiūnuose įbetonuota simbolinė kapsulė, žyminti naujos sijų gamyklos statybų pradžią. Planuojama, kad suomių kapitalo įmonės „PEIKKO Lietuva“ gamykla, į kurią bus investuota 9 mln. eurų, pradės veikti nuo rugsėjo.

„Maxima LT" paskelbė, kiek mokesčių sumokėjo (59)

2016 metais prekybos tinklą Lietuvoje valdanti bendrovė „Maxima LT" šalies biudžetą papildė 166,78 mln. eurų mokesčių. Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) bendrovė sumokėjo mokesčių už 125,55 mln. eurų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai") sumokėti mokesčiai išaugo beveik dešimtadaliu ir siekė 41,23 mln. eurų.

Paviešino D. Bradausko pokalbius: pribloškianti leksika (870)

Finansų ministerija paviešino kai kurias penktadienį atleisto Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo Dainoro Bradausko ir koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio pokalbių ištraukas.

Vilniečiai daugiabučio administratore galės rinktis „Grindą“ (36)

Vilniaus savivaldybei priekaištaujama, kad ji galimai bando monopolizuoti daugiabučių namų administravimo rinką mieste.

Gavusi pinigus G. Kildišienės mama pamiršo vieną esminę detalę? (419)

Netylant skandalui dėl Seimo narės, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio pavaduotojos Gretos Kildišienės automobilio, kilo klausimų ir už kokias lėšas jį pirko parlamentarės mama, nes tvirtinama, kad mama gautų lėšų nedeklaravo.