Stenas Tamkivis Estiją pasaulyje išgarsinusioje „Skype“ bendrovėje pradirbo aštuonerius metus. Pradėjusi nuo biuro Taline įmonė išplito po visą pasaulį. Kartu teko kraustytis į kitas šalis ir S. Tamkiviui. Vyras su šeima turėjo vykti gyventi į Londoną, Singapūrą ir galiausiai į JAV.
Kaip portalui DELFI pasakojo pašnekovas, palikęs „Skype“ vyras nusprendė, kad įgytą patirtį galima pritaikyti kuriant naują startuolį.
„Darbe nuolat turėjome galvoti, kur turėtume įdarbinti naujus žmones, ar turėtume atidaryti naują biurą, ar pritraukti daugiau žmonių kraustytis į Taliną, ar keltis į Londoną. Pačiam teko kraustytis į Londoną, Singapūrą, o vėliau – į JAV. Kol vyko kraustymaisi, supratau, kiek bėdų kelia tokie dalykai kaip viza, reguliavimo sistema, nuomos paieška, mokyklos vaikams reikalai. Kai palikau „Skype“, supratau, kad ta patirtis ir įgūdžiai, kuriuos sukaupiau, gali būti panaudoti“, - kalbėjo S. Tamkivis.
Įkūręs startuolį „Teleport“ vyras su komanda sukūrė programinę įrangą, padedančią startuoliams ir informacinių technologijų įmonėms atsirinkti, kurie miestai jiems būtų idealiausi dirbti ir gyventi, plėsti savo veiklą. Vėliau S. Tamkivis mąsto sukurti platformą, kuri leistų palyginti gyvenimo ir darbo sąlygas ir kitų sektorių verslams.
Kovo mėnesį gyvenimą pradėjusi programėlė leidžia palyginti 110 miestų. Jų tinkamumas individualaus asmens ar komandos poreikiams įvertinamas atsižvelgiant į 130 skirtingų kriterijų: nuo nuomos galimybės, verslo vystymo patogumo, darbo vietų skaičiaus iki miesto taršos, švietimo įstaigų ir sveikatos apsaugos kokybės. Pagal vartotojo pasirinktus, jam svarbius kriterijus atrenkami miestai, kuriuose jam naudingiausia ir geriausia būtų vystyti savo veiklą.
„Bendraudami su vartotojais pastebėjome, kad jokių „top“ miestų sąrašų negali būti. Kiekvienas žmogus yra individualus ir turi savo sąrašus. Viskas priklauso nuo to, koks esi – ar ieškai naujo darbo, ar turi šeimą, sveikatos problemų. Algoritmiškai galima paimti kiekvieno žmogaus išskirtinius poreikius ir kiekvieno žmogaus rezultatas skirtingas“, - kalbėjo estas.
„Teleport“ startuolio kūrėjas neatskleidžia, kiek nuo kovo mėnesio startuolių atstovų pasinaudojo minėta programėle, tačiau pastebėjo, kad Vilnius dažnai pasirodo vartotojams tarp 10 pasiūlomų miestų kurtis.
Startuolio duomenimis, į tinkamiausių vartotojų dešimtuką Lietuvos sostinė patenka 20,3 proc. vartotojų sarašų. Ryga, pavyzdžiui, - 9,3 proc., Talinas – 21,6 proc.
Pasiteiravus, kaip planuojama sukurtu startuoliu uždirbti pinigus, estas teigė šiuo metu išbandantis du variantus.
„Visų pirma bandome pasiūlyti paslaugą, kad žmogus, radęs jam tinkamą miestą, būtų suvestas su tos šalies profesionalais, kurie padėtų įsikurti, susitvarkyti dokumentus, - atviravo pašnekovas. - Kitas būdas – sulaukiame daug dėmesio ir iš pačių miestų. Helsinkis ir Talinas jau tapo mūsų partneriais ir jų interesas yra labiau būti matomiems mūsų platformoje“.
VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, Lietuva ir Vilnius į patrauklių startuoliams šalių ir miestų sąrašus patenka nuolat. Paskutinis toks pavyzdys - „Forbes“ žurnale išspausdintas penkių Europos miestų sąrašas, kuriuose aktyviai kuriasi startuoliai. Be Lietuvos šiame straipsnyje taip pat buvo paminėti Eindhovenas (Olandija), Budapeštas (Vengrija), Talinas (Estija) ir Lisabona (Portugalija).
Pagal IMD (World Competitiveness Ranking) pasaulio valstybių konkurencingumo tyrimą matoma, kad Lietuvoje situacija su startuoliais gerėja: pagal žmonių verslumo indeksą Lietuva yra pirma. Dar visai neseniai pirmavo Izraelis. Pagal rizikos kapitalo prieinamumo rodiklį šiame tyrime Lietuvai tenka 11 (anksčiau 24) vieta. Pagal verslo vykdymo paprastumą Lietuvai tenka 17 vieta, nors prieš metus buvo tik 32 vietoje.
VšĮ „Versli Lietuva“ verslumo departamento direktorius Dovydas Varkulevičius teigia, kad Lietuvoje yra pakankamai išvystyta startuolių ekosistema.
Pasak „Verslios Lietuvos“ atstovo, jau kelerius metus organizuojami tarptautiniai projektai, per kuriuos užmegzti ryšiai su investuotojais iš Londono, Tel Avivo, Berlyno, Silicio slėnio.
„Lietuva išsikovojo vietą startuolių ekosistemų žemėlapyje šalia Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Suomijos. Kad būtume užsieniečiams dar patrauklesni, reikėtų neprarasti įgyto augimo pagreičio ir užsitikrinti, kad visos iki šiol startuoliams kurtis ir plėstis skirtos priemonės bei projektai tęstųsi“, - kalbėjo D. Varkulevičius.
Kitu atveju, pašnekovo teigimu, sulėtėjęs tempas gali lemti tai, kad Lietuva atsiliks nuo šalių konkurenčių ir potencialas sukurti didelę grąžą valstybei duodančius verslus bus neišnaudotas.
