„Labai tikėtina, kad keletas mažesnių bankų, tiek iš užsienio, tiek siekiančių gauti licencijas, papildys mūsų sektorių šiais metais. Bet čia kalbama apie mažesnius komercinius bankus“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Simonas Krėpšta.
„Yra kalbų ir apie filialus, ir apie naujas licencijas. Ir kai tik sprendimas bus priimtas, patys bankai praneš“, – pridūrė jis.
LB valdybos narys neatskleidė šių bankų pavadinimų.
S. Krėpšta pabrėžė, kad Lietuvoje veiklą galinčios pradėti bendrovės yra „pakankamai nišinės“. Anot jo, LB bando pritraukti ir didžiųjų žaidėjų.
„Be abejo LB deda pastangas, kad turėtume daugiau rimtų bankų rinkos žaidėjų, bet šiuo metu naujienų neturime“, – sakė S. Krėpšta.
ELTA primena, kad 2023 m. pabaigoje finansų ministrė Gintarė Skaistė ir LB vadovas Gedininas Šimkus teigė, kad susidomėjimas Lietuvos rinka iš užsienio juntamas, o naujo dalyvio atėjimas veikiausiai yra tik laiko klausimas.
Šiuo metu Lietuvos bankų sektoriuje veikia 18 dalyvių: banko licencijas turi 13, dar 5 veikia kaip užsienio bankų filialai. Didžiąją dalį rinkos užima „Swedbank“, SEB ir „Luminor“.
Mano, kad šie metai bus paskutiniai, kai matysime išskirtinį bankų pelningumą
S. Krėpšta mano, kad bankų pelningumas 2024 m. bus išskirtinai aukštas. Visgi, anot jo, tokias prognozes lemia neįprastos sąlygos.
„Šiais metais tikimės, kad bankų pelningumas bus aukštas. Jis gali būti panašus į praėjusių metų, galbūt šiek tiek mažesnis, bet viskas priklauso nuo daug faktorių“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė S. Krėpšta.
LB valdybos narys teigė, kad rinkos tikisi bazinių palūkanų normų mažėjimo, o visuomenė pradėjo aktyviau investuoti į terminuotus indėlius. Šie faktoriai, anot jo, ateityje smarkiai sumažins bankų pelną.
„Vėliau, mažėjant palūkanoms ir aktyviau elgiantis indėlininkams, pelnai turėtų sumažėti“, – sakė jis.
„Jeigu visi indėlininkai nuspręstų laikyti terminuotus indėlius, pelningumo situacija pasikeistų iš esmės“, – spėjo jis.
LB ketvirtadienį skelbė, kad neaudituotais duomenimis, 2023 m. bankai (po solidarumo įnašo ir kitų mokesčių) uždirbo 986 mln. Eur pelno – du kartus daugiau nei 2022 m. (491 mln. Eur).
Pelningai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 4 specializuoti bankai, patyrė 9,7 mln. Eur nuostolį.
Bankų turtas per metus išaugo 6,1 mlrd. Eur (11 proc.) – iki 61,7 mlrd. Eur.
Dalį gauto pelno bankai skyrė šalies gynybai, pervesdami į šalies biudžetą 250 mln. Eur solidarumo įnašą.
Dėl padidėjusių palūkanų normų perteklinio likvidumo aplinkoje bankų palūkanų pajamos padidėjo beveik tris kartus ir sudarė 2,5 mlrd. Eur. Palūkanų išlaidos padidėjo beveik 5 kartus – iki 464 mln. Eur. Grynosios palūkanų pajamos buvo 2,5 karto didesnės negu 2022 m. ir sudarė per 2 mlrd. Eur.
2023 m. bankų paskolų portfelis išaugo 1,6 mlrd. Eur – iki 27,5 mlrd. Eur. Didžiausią jo dalį (55 proc.) sudarė paskolos gyventojams, per metus išaugusios 1,3 mlrd. Eur.
