Viename to meto laikraštyje buvo išspausdintas interviu pavadinimu „Per dieną suvalgau apie 2 kg bananų“ su verslininko Albino Buziūno žmona Janina Buziūniene, kurios vyras tuo metu save laikė vienu turtingiausių vilniečių.
„Perku viską, ko noriu. Save lepinu ir myliu. Man patinka, kai namuose yra vaisių, riešutų. Per dieną suvalgau apie 2 kg bananų“, - interviu sakė ji, pripažinusi, kad maistui per mėnesį išleidžia bent 1,5 tūkst. Lt.
V. Gaidys pastebi, kad bananų leitmotyvas tuo laikotarpiu pasirodydavo įvairiausiomis formomis.
Tai pačiais metais tuometis generalinis prokuroras Artūras Paulauskas interviu pasakojo, kad jo atlyginimas yra daugiau nei 1 tūkst. Lt.
„Esu šiandien pakankamai savarankiškas, netgi vaisių sau ilgai nesvarstydamas brangūs jie ar ne, galiu nusipirkti“, - žiniasklaidai yra kalbėjęs generalinis prokuroras.
Iš kitos to meto laikraščio publikacijos matyti, kad tuometinis prezidentas Algirdas Brazauskas uždirbo 1150 Lt.
„Tuo metu tai buvo tarsi pasiekimo viršūnė“, - sakė sociologas.
V. Gaidys atkreipia dėmesį, kad tuo metu visuomenė visai kitaip žvelgė į materialinius dalykus, kurių dabar apskritai nesureikšminame.
„Prisimenu, kad 20 metų aš pats kitaip vertinau materialinius dalykus. Pavyzdžiui, 1994 m. buvau tarptautinėje konferencijoje ir laukiant lėktuvo namo oro uoste buvo labai karšta, todėl nusipirkau skardinę „Coca Cola“. Ji tuo metu man atrodė labai brangi – kainavo 1 JAV dolerį. Be to, aš nemokėjau jos atidaryti, nulūžo auselė, galiausiai šiaip ne taip aš ją atidariau, bet trečdalis gėrimo išbėgo. Aš iki dabar pamenu tą praradimo jausmą“, - prisiminė jis.
V. Gaidys pasakoja, kad tuo metu daugelis dabartiniams žmonėms įprastų dalykų būdavo retenybė arba tiesiog per brangūs. Pavyzdžiui, žmonės plačiai nenaudodavo vienkartinių sauskelnių, nes tai buvo labai brangi prekė.
1994 m. dukrą pagimdžiusi vilnietė Ieva DELFI sakė, kad tuo jos būdavo parduodamos vienetais po 1,4 Lt.
Sociologas prisiminė, kad tuo metu jis rašė dar vieną straipsnį apie skirtingą kairiųjų ir dešiniųjų pažiūrų elito išvaizdą.
„Tuo metu akivaizdžiai išsiskyrė kairiojo ir dešiniojo elito išvaizda. A. Brazauskas ir jo aplinka buvo masyvūs, stotingi žmonės, o, pavyzdžiui, Vytautas Landsbergis buvo pakankamai liesas. Aš kėliau hipotezę, kad tai buvo susiję su alkoholio vartojimu, nes sovietmečiu tai buvo labai svarbi gyvenimo dalis, nes viskas spręsdavosi pirtyse, medžioklėse. Tas, kas negalėdavo daug išgerti, iškrisdavo iš karjeros lenktynių“, - kalbėjo V. Gaidys.
1 tūkst. Lt – fantastiškas atlyginimas
„Tuo metu 1 tūkst. Lt buvo tikrai dideli pinigai, norint gauti atitinkamą atlyginimą dabartinėje ekonomikoje, šią sumą reikėtų dauginti iš 7-8 . Tai galiu patvirtinti kaip žmogus, kuris 1993 m. uždirbdavo apie 100 Lt, o avansas būdavo 35 Lt – septynios kupiūros po penkis litus“, - pasakojo tuo metu doktorantūroje studijavęs G. Nausėda.
Ekonomistas prisimena, kad kai 1992 m. gimė pirmoji dukra, jo šeima negalėjo įpirkti sauskelnių.
„Jų kainos buvo beprotiškos. Taigi jų nusipirkti galėdavome tik per šventes“, - sakė jis.
Jo nuomone, to meto visuomenė išties sureikšmindavo kai kurias prekes, pavyzdžiui, bananus ar „Coca cola“.
„Taip buvo dėl to, kad jos atsirado po sovietinio bado,. Sovietmečiu jų tiesiog nebuvo pirkti arba norint jų nusipirkti reikėdavo laukti pusės dienos eilėje. Natūralu, kad žmonės tą patį bananą 1990 m. valgė visai kitaip nei valgo šiandien. Tuo metu net elementariausias „Snickers“ šokoladukas ar „Coca cola“ ilgą laiką buvo laikomos tarsi ypatingomis prekėmis, kurios kioskeliuose būdavo padėtos garbingiausioje vietoje“, - prisiminė pašnekovas.
Jo teigimu, tuo metu lietuviai neturėjo galimybės įsigyti vakarietiškų madingų drabužių. „Pažiūrėkite senas nuotraukas, kaip mes buvome apsirengę po nepriklausomybės atkūrimo ir kaip vakariečiai į mūsų apsirengimą žiūrėdavo. Tai yra nenusakoma: kažkoks niūrus sovietinis apsirengimas, kuris atrodė panašiai kaip dabar Šiaurės Korėjos apsirengimas“, - sakė G. Nausėda.
Minėtos prekės masiškai į Lietuvą ėmė plūsti ir gyventojams tapo savaime suprantamomis praėjus penkeriems-dešimčiai metų po nepriklausomybės atgavimo.
„Jie jau nebetapo prabangos dalyku, už kurį reikia mokėti didžiausią kainą. Žinoma, dar ir šiandien kai kurių prekių, pavyzdžiui, drabužių ir avalynės pasiūla yra daug menkesnė. Tačiau dalis žmonių tiesiog važiuoja apsipirkti į Vakarus. Tačiau revoliucijos nebėra, mes tiesiog galime pirkti panašius dalykus kaip vakariečiai, o prieš 20 metų to negalėjome padaryti“, - sakė pašnekovas.
Pasak jo, Lietuva sparčiai europėti pradėjo po Rusijos krizės, tada imta aktyviau kalbėti apie narystę Europos Sąjungoje.
Prisimenate savo gyvenimą prieš 20 metų? Dabar stebitės tuometine buitimi? Pasidalinkite prisiminimais – ar iš tiesų bananai ir Jums buvo turto ženklas, o 1 tūkst. litų fantastiškas atlygis? Papasakokite, kaip gyvenote, kokios buvo tuometinės Jūsų išlaidos. Jūsų minčių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „20“.
Savo mintimis taip pat galite pasidalinti žemiau:
Statistikos departamento duomenimis, 1993 m. vidutinis darbo užmokestis po mokesčių buvo 128 Lt, 1995 m. - 363 Lt, vidutinė senatvės pensija – 147 Lt.