Taigi rublio devalvacija tam tikra prasme išėjo į naudą: baimindamiesi kainų didėjimo ir tolesnio rublio silpnėjimo, gyventojai ėmė pirkti brangias prekes ir taip paspartino ekonomikos augimą. Padidėjęs vartojimas pirmiausiai yra nukreiptas į elektroniką ir buitinę techniką.
Šiuo metu rublio vertė euro ir dolerio atžvilgiu yra sumažėjusi beveik penktadaliu.
Tačiau analitikai mano, šie duomenys negali nuslėpti ekonomikos lėtėjimo tendencijos. Vartojimui iki metų pabaigos įtakos gali turės ir vidaus ekonomikos politika. Jei bus priimtas sprendimas didinti valstybines investicijas į infrastruktūrą, jos gali palaikyti vartotojų paklausą per dirbančiųjų su šiais projektais pajamas.
Prognozuojama, kad jeigu situacija Ukrainoje nepaaštrės, padidėjęs vartojimas išliks iki metų vidurio. Analitikai mano, kad dar pora mėnesių sulėtėjęs atlyginimų didėjimas bei paspartėjusi infliacija apribos vartotojų paklausą ne maisto prekėms.
Laikraštis „Kommersant“ rašo, kad vartojimas ir netgi jo ažiotažas buvo pastebimas neišvengiamų ekonomikos problemų išvakarėse.
Pasak leidinio, pirmą 2014 m. ketvirtį namų ūkiai vartojimui išleido 80 proc., o, pavyzdžiui, pirmą krizinių 2009 m. ketvirtį – 77 proc. savo pajamų.
Makroekonominės analizės ir trumpalaikio prognozavimo centro analitikas tokią situaciją pavadino artima ažiotažui.
Pirmąjį ketvirtį Rusijoje 4,2 proc. didėjo realūs atlyginimai ir išliko gana aukštas užimtumo lygis. Visgi centras įspėja, kad augimas – padidintų atlyginimų biudžetininkams rezultatas (po 2012 m. prezidento įsakymo), o privačiame sektoriuje darbo užmokesčiai nustojo didėti.
Net jei formaliai Rusijos ekonomika kol kas apimta stagnacijos, dalies analitikų nuomone, per pastarąjį mėnesį gerokai padidėjo recesijos tikimybė.
