Kokias kainas Lietuvoje paveiks „Lidl“ atėjimas?

Vokietijos žemų kainų tinklo „Lidl“ atėjimas gali paskatinti aršesnę konkurenciją dėl pigių prekių.

„Mes žinome, kad „Lidl“ orientuojasi į žemas kainas, tačiau taip pat žinome, kad jų asortimentas nėra didelis. Gali būti, kad dėl tam tikrų pagrindinių produktų konkurencija gali paaštrėti, nes jie gali pasiūlyti mažesnes kainas, nes jie turi didelę perkamąją galią, kuri viršija bet kurio Lietuvos tinklo perkamąją galią. Manau, kad spaudimas pigiame segmente gali išaugti, dėl brangesnių prekių sunku pasakyti“, - trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.

Paklaustas, kaip apskritai vertina situaciją Lietuvos mažmeninėje prekyboje, jis sakė, kad ji nėra bloga.

„Aš manau, kad ji nėra tobula, bet nėra ir tokia bloga, kaip dažnai yra piešiama. Lietuvos mažmeninėje prekyboje yra ne tiek mažai žaidėjų. Atsiranda naujų, taip pat laukiama vieno reikšmingo pasaulinio lygio tinklo atėjimo. Nemanau, kad tokia maža šalis gali tikėtis daugiau prekybos tinklų. Taigi konkurencija turi galimybę didėti, ypač po to, kai išaiškino ydingą praktiką, kaip kainos yra palaikomos“, - kalbėjo jis.

Kita problema, kad Lietuvos gyventojų pajamos yra mažesnės nei Vakarų Europoje, o prekės parduodamos panašia kaina.

„Mes negalime pagrįstai tikėtis, kad kažkas Lietuvoje prekes parduos gerokai pigiau nei kitose valstybėse tik todėl, kad gyventojų pajamos yra mažesnės. Be abejo, iš dalies taip ir yra. Bet jeigu pardavėjui labiau apsimoka prekes parduoti kitur, nes ten žmonės gali daugiau išleisti, tai jis tai ir padarys. Taigi mes turime būti realistai", - sakė Š. Keserauskas.

„Lidl“ kol kas neskelbia, kada Lietuvoje duris atvers pirmosios parduotuvės, tačiau rinkos dalyviai svarsto, kad tai bus šią vasarą.

Probleminiu sektoriumi Konkurencijos taryba įvardija pieno sektorių, todėl praėjusių metų gruodį Konkurencijos taryba pradėjo jo rinkos tyrimą.

„Tai yra vienas iš probleminių sektorių, mūsų požiūriu. Kol kas dar yra tik tyrimo pradžia, esame išsiuntę klausimynus to sektoriaus dalyviams, laukiame atsakymų“, - teigė Konkurencijos tarybos vadovas.

Taip pat konkurencijos prievaizdai tvirtina, kad praėjusių metų pabaigoje prekybos tinklui „Maxima“ ir šaldytų kepinių gamintojai „Mantingai“ skirta bauda davė signalą rinkai.

„Mes sulaukiame nemažai klausimų iš tiesų, tai reiškia, kad rinka reaguoja“, - sakė Konkurencijos tarybos narė Jolanta Ivanauskienė.

DELFI primena, kad gruodžio pabaigoje Konkurencijos taryba už draudžiamus susitarimus skyrė milijonines baudas „Maximai“ ir „Mantingai“. „Maximai“ skirta 58,3 mln. Lt, o “Mantingai” - 15,3 mln. Lt baudos.

Konkurencijos taryba nustatė, kad „Maxima LT“ ir „Mantinga“ susitarė neparduoti „Mantingos“ gaminamų duonos ir kitų prekių prekybos tinklo parduotuvėse už mažesnę  nei „Mantingos“  kainoraščio kainą (dar vadinamą „bazine“ kaina).

Taip, pasak institucijos, buvo pažeistas Konkurencijos įstatymas ir Europos Sąjungos teisės aktas.

Nurodoma, kad susitarimas tęsėsi 10 metų. Šis Konkurencijos tarybos sprendimas yra apskųstas teismui.

Bendrovės „Maxima LT“ generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris išplatintame pranešime tvirtina, kad bendrovė nesutinka su Konkurencijos tarybos nutarimu.

„Esame įsitikinę, kad vykdydama veiklą „Maxima LT“ Konkurencijos įstatymo nuostatų nepažeidė ir pirkėjams žalos nepadarė. Galime tik dar kartą pabrėžti, kad Maxima LT su šaldytos tešlos gaminių gamintoja „Mantinga” nederino tiekiamų produktų kainų pirkėjams ir Konkurencijos įstatymo nuostatų nepažeidė. Tai argumentuodami jau buvome pateikę Konkurencijos tarybai nepriklausomų ekspertų atliktus išsamius ekonominius skaičiavimus, kurie įrodo, kad laikotarpiu, kuriuo mūsų įmonė kaltinama susitarimu su „Mantinga“ dėl mažmeninių kainų fiksavimo, „Maxima LT“ pardavinėjo „Mantinga“ produktus itin žemomis kainomis, o bylos medžiagoje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog šios kainos daugeliu atveju nebuvo didesnės, nei mūsų konkurentų“, - tvirtina jis.