2003 metais Dr. Harris Prosenas atsistatydino iš Viskonsino medicinos koledžo psichiatrijos skyriaus vadovo pareigų, bet tuomet 71-erių metų vyras dar neketino išeiti į pensiją. Daktaras planavo dėmesį nukreipti į kitus „darbus“, kad jaustųsi užsiėmęs.
Dabar, jau būdamas 83-ejų, H. Prosenas vis dar apžiūri vieną kitą pacientą, konsultuoja kelias organizacijas, neseniai recenzavo 600 puslapių draugo parengtą rankraštį ir reguliariai skaito medicinos žurnalus, nes „tiesiog nenori sustoti“, sako jis.
Ir ne vien tik meilė darbui skatina aštuoniasdešimtmetį H. Proseną plušėti po 30 valandų per savaitę. Jis įsitikinęs, kad užsiėmimas tokiame amžiuje - tai kone gyvenimo ar mirties klausimas.
H. Prosenas sako esąs įsitikinęs, kad jeigu jis visiškai nustotų dirbęs, jis tikra ta žodžio prasme netrukus numirtų.
Ir iš dalies jis turbūt teisus, nes ne vienas atliktas tyrimas rodo, kad pasitraukimas į pensiją iš tikrųjų kenkia žmogaus sveikatai.
Kaip rodo 2013 m. gegužę publikuota ataskaita, kurią parengė Londone įsikūręs Ekonomikos reikalų institutas, išėjus į pensiją tikimybė susirgti depresija išauga 40 proc., o susirgti bent viena kuria nors liga - apie 60 proc.
Gabrielis Sahlgrenas, Mokslo reformų rinkos Tyrimų centro direktorius ir IEA ataskaitos autorius stebisi, kokiu mastu pasitraukimas į pensiją pakerta sveikatą. Jis ištyrė devynis tūkstančius žmonių iš vienuolikos Europos Sąjungos šalių ir nustatė, kad visur į pensiją išėję žmonės panašiai ir panašiu mastu kenčia dėl pablogėjusios sveikatos.
Kiti tyrimai parodė analogiškus rezultatus. 1992-2005 m. laikotarpiu docentas Dhavalas Dave'as iš Bentlio universiteto, įsikūrusio Voltheme, Masačusetso valstijoje, ištyrė 12 000 amerikiečių ir nustatė, kad į pensiją išėję žmonės vidutiniškai per šešerius metus suserga viena ar kita liga. Dažniausi negalavimai yra hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligos, insultas ir artritas, sako D. Dave'as. Jis taip pat nustatė, kad išėjus į pensiją dažniau susergama depresija.
Nors pensinis amžius įvairiose šalyse skirtingas – pavyzdžiui, Kinijoje vyrai užtarnauto poilsio išeina 60-ies, Indijoje – 60-65-erių, o Norvegijoje – beveik 67-erių, - atlikti tyrimai parodė panašius rezultatus. Sveikatos problemos, tiek fizinės, tiek psichinės, pagilėja išėjus į pensiją, - nesvarbu, ar pensininkui 65-eri ar 75-eri.
Pagrindinės priežastys
Yra keletas priežasčių, dėl kurių išėjus į pensiją pablogėja sveikata, sako D. Dave'as, bet protinis ir socialinis stimuliavimas yra itin svarbus veiksnys. Nemažai žmonių būtent darbe daugiausia bendrauja ir yra fiziškai aktyvūs. Kai netenkama šios pagrindinės socialinio bendravimo sistemos, sveikata blogėja.
„Jeigu staiga neteksite socialinio bendravimo, pasijausite vienišas, - sako G. Sahlgrenas. – Tyrimai rodo, kad vienišumas išprovokuoja psichinę ligą ir kad gali sukelti ir fizinę ligą, nes jūs nustojate savimi rūpintis“.
Sumažėjusios pajamos taip pat gali turėti įtakos sveikatai, sako G. Sahlgrenas. Žmonės, kurie gauna mažiau pinigų, tikėtina, perka pigesnį maistą, vengia lankytis pas gydytoją tiek dažnai, kiek turėtų, atsisako sporto klubo narsytės, sako jis.
Merei Peterson nereikalingas joks tyrimas, kad sužinotų, kaip pasitraukimas į pensiją atsiliepia sveikatai. Per 60 perkopusi moteris gyvena Muskokoje, Kanados Ontarijaus provincijoje - bendruomenėje, kur dauguma pensininkų. Moteris, remdamasi savo asmenine patirtimi, mato, koks yra darbo neturėjimo poveikis.
„Dauguma žmonių, netekę darbo nebežino, ką veikti, - sako ji. – Ir tai neišvengiamai atsiliepia sveikatai“.
M. Peterson vyras, dirbęs įtemptą finansininko darbą, į pensiją išėjo 55-erių. Po ketverių metų jam buvo diagnozuotas vėžys. Nors išėjimas į pensiją galbūt ir nenulėmė jo ligos, vis dėlto tokios tikimybės ji neatmeta. „Sveikata yra keistas dalykas“, - sako ji.
Jos vyras nugalėjo ligą ir dabar jam 66-eri. Bet, kaip sako M. Peterson, pasibaigus darbiniam gyvenimui, jis neliko namuose - ir būtent tai, ji yra įsitikinusi, yra susiję su jo puikia psichine ir fizine sveikata. Išėjęs į pensiją jis nusprendė atsiduoti visą gyvenimą puoselėtam pomėgiui dainuoti, įstojo į vokalinį ansamblį ir beveik kiekvieną dieną repetuoja. M. Peterson nuomone, būtent dainavimas padeda jam išlikti energingam ir sveikam.
Kaip nepasiduoti ligoms, išėjus į pensiją
Pasak psichiatro H. Proseno, kai jis aplanko savo draugus ir pažįstamus, sveikiausieji iš jų vis dar dirba, yra įsitraukę į savanorystės programas arba gyvena aktyvų visuomeninį gyvenimą, sako jis.
Ir kaip teigia mokslininkai, norint išlikti geros psichinės ir fizinės būklės išėjus į pensiją, toks gyvenimo būdo pasirinkimas nulemia daugiausia. Pensininkai turi užpildyti tą socialinio ir fizinio aktyvumo spragą, atsivėrusią pasibaigus darbiniam gyvenimui, būtent tokia veikla juos laiko ir stimuliuoja, sako D. Dave'as. Ko gero, būtų tikslinga persikelti gyventi į bendruomenę, kur gyvena kiti pensininkai, kur socialinis bendravimas bus natūraliai tęsiamas, ar kur organizuojama įvairi veikla, rengiamos paskaitos, vyksta susibūrimai.
Žinoma, yra ir kitas variantas: toliau dirbkite.
G. Sahlgrenas pabrėžia, kad šiais laikais žmonės gyvena ilgiau nei anksčiau. Daugelyje šalių gyvenimo trukmė priartėjo prie 80-ies ir daugiau, ir yra beveik dešimtmečiu ilgesnė nei 1960 metais. Todėl argumentas, esą žmogus turi išeiti į pensiją 65-erių, vis mažiau įtikinamas.
G. Sahlgrenas nesiūlo dirbti, tarkim, kol mirtis ištiks darbo vietoje; jis tiesiog mano, kad vyresni žmonės neturėtų staiga nutraukti darbinio gyvenimo. Daug kam galbūt vertėtų verčiau susimąstyti apie darbo valandų sumažinimą, o ne apie visišką išėjimą užtarnauto poilsio, sako G. Sahlgrenas.
„Galbūt reiktų pabandyti suderinti darbą ir gyvenimą pensijoje, - sako jis. - Ir toks pasirinkimas galbūt užkirs kelią tam neigiamam poveikiui, kurį sveikatai daro gyvenimas išėjus iš darbo“.
Ir nors H. Porsenas teigia, kad vieną dieną jis, žinoma, nustos lankyti ligonius, jis visgi planuoja dirbti tol, kol dėl ligos bus priverstas atsisakyti darbo.
„Alzheimeris tikrai mane priverstų išeiti į pensiją, - juokiasi jis. – Bet jei norite žinoti mano nuomonę – to niekada nebus“.
