Kaip rašo dienraštis „Vakarų ekspresas”, tiek miesto, tiek turgų vadovai atkerta, kad jau ir taip nuo 2008-ųjų nekeisti įkainiai yra mažesni nei uostamiestyje veikiančiose privačiose prekyvietėse.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) pirmininkės Zitos Sorokienės teigimu, uostamiesčio savivaldybės valdomuose senajame ir naujajame turguose 2008-aisiais darbo vietas sau buvo susikūrę beveik 3 tūkst. žmonių, šiandien - kone tris kartus mažiau.
To priežastys esančios kelios - neinvestuojama į turgaviečių atnaujinimą, neskiriama lėšų naujų pirkėjų pritraukimui reikalingoms reklamos priemonėms, o prekeiviams taikomi per dideli įkainiai.
Pasak Z. Sorokienės, vieną prekybos vietą turgavietėje išsinuomojusiam smulkiajam verslininkui vien įvairiems mokesčiams (prekybos vietos nuomos, prekių saugojimo, komunalinių paslaugų, "Sodros", verslo liudijimo ir t. t.) per metus tenka pakloti beveik 20 tūkst. litų, o uždirbti pavyksta tik minimalią algą.
Prekeivius siutina ir tai, kad savivaldybės turgavietėse taikoma daug įvairių papildomų mokesčių. Pavyzdžiui, kas mėnesį tenka sumokėti po 50 litų už naudojimąsi tualetu ar įvažiavimą į turgaus teritoriją.
"Daugelis tų, kurie šiandien dar liko čia prekiauti, teigia planuojantys artimiausiu metu parduoti likusias prekes bei šio verslo atsisakyti", - pažymėjo Z. Sorokienė.
