SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sako, kad šiemet euro zonos ekonominei padėčiai sparčiai pagerėti priežasčių nėra, nebent geriau pasirodytų pavienės regiono šalys, pavyzdžiui, Vokietija.
Nelabai optimistinės perspektyvos laukia ir prekybos su Rusija fronte, nes nėra priežasčių tikėtis, kad prekyba su šia šalimi šiemet įsibėgės.
G. Nausėda sako, kad Lietuvai belieka ieškotis alternatyvių rinkų, norint užtikrinti spartesnį ekonomikos augimą, vienos patraukliausių šalių yra Rytuose, pavyzdžiui, Kinija.
Pasak jo, dėl euro ir JAV dol. kurso pokyčių vis daugiau lietuviškų įmonių priima sprendimą megzti ryšius su Kinija.
Lietuviai - optimistiškiausi
Nepaisant įtemptos geopolitinės situacijos, iššūkių euro zonoje ir vidaus rinkose, įmonės įžvelgia galimybių toliau augti. Lietuvos įmonių eksporto ir personalo plėtros planai yra didžiausi iš Baltijos šalių.
Latvijos bendrovės nusiteikusios optimistiškiausiai dėl apyvartos augimo, o Estijoje ir toliau yra didžiausia ketinančių investuoti įmonių dalis Baltijos šalyse.
Tokie duomenys skelbiami SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje išleistoje apžvalgoje „Baltic Business Outlook 2015“, parengtoje remiantis trijų šalių mažų ir vidutinių įmonių apklausomis.
Jų duomenimis, šiemet apyvartos augimo tikisi 77 proc. Baltijos šalių įmonių (2014 m. — 89 proc.). Latvijoje tokių įmonių dalis yra didžiausia — 83 proc., Estijoje — 80 proc., o Lietuvoje — 69 procentai. Visų trijų šalių verslininkai dažniausiai tikisi nuosaikaus iki 15 proc. apyvartos padidėjimo.
„Nors yra daug veiklos ir ekonominių iššūkių, smulkusis ir vidutinis verslas randa atspirties taškų, kurie padeda tikėtis kad ir nedidelio, bet vis tik augimo. Tiesa, matyti, kad tam trijų Baltijos šalių įmonės renkasi skirtingas taktikas“, — sako SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.
Apklausų metu paaiškėjo, kad nors mažų įmonių pagrindinė rinka ir toliau yra vidaus rinka, šiemet iš trijų Baltijos šalių eksportui daugiausia dėmesio skirs Lietuvos mažos ir vidutinės įmonės. Tokių planų turi 33 proc. lietuviškų bendrovių (Estijoje — 28 proc., Latvijoje — 18 proc.).
Lietuvos smulkusis ir vidutinis verslas tarp Baltijos šalių taip pat turi daugiausia planų kurti naujas darbo vietas — įdarbinti naujų žmonių ketina beveik trečdalis įmonių (29 proc.). Estijoje tokių planų turi 23 proc., o Latvijoje — 13 proc. verslininkų.
Estijoje įmonės šiemet daugiau dėmesio skirs investicinių projektų įgyvendinimui. Šiemet investuoti čia ketina 41 proc. verslininkų. Lietuvoje ir Latvijoje tokių įmonių dalis mažesnė — atitinkamai 29 ir 28 procentai.
Pasak V. Doveikos, Estijoje įmonės metai iš metų daug dėmesio skiria verslo procesams automatizuoti, modernizuoti, inovacijoms diegti ir taikyti, todėl ir investicijų planai bei investicijų portfelis čia didesni.
Tuo tarpu Latvijos įmonės, nors apyvartos augimo tikisi labiausiai, aktyvumu šiemet nusileidžia ir Lietuvai, ir Estijai. Remiantis apklausų duomenimis, šios šalies mažos ir vidutinės įmonės mato mažiausiai eksporto galimybių, taip pat yra suplanavusios mažiausiai investicijų ir inovacijų.
„Ko gero, įmonės čia dar labiau optimizuos ir tobulins savo veiklą ir sieks turimais pajėgumais pasiekti geresnių rezultatų“, — sako V. Doveika.
