Statistikos departamento teigimu, Lietuvoje kovą vartojimo prekių ir paslaugų kainos nukrito 0,2%, o balandžio mėnesį nepasikeitė. Daugiausia įtakos balandžio kainų indeksui turėjo 0,5% atpigę maisto produktai ir gaivieji gėrimai, 1,1% padidėjusios būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos, taip pat 0,9% pabrangusios transporto prekės ir paslaugos.

Pasak Statistikos departamento Ekonominių tyrimų skyriaus vadovės Bronės Kaminskienės, rinka užpildyta produktais, todėl kainos artimiausiais mėnesiais neturėtų kilti.

Eduardo Vilko, Ekonomikos instituto direktoriaus, teigimu, nors ir nedidelė infliacija Lietuvos įmonėms būtų geriau nei defliacija. Jo nuomone, įmones mažinti kainas verčia sumažėjusi paklausa.

Tačiau jis pažymėjo, jog “reikalai keičiasi”. “Didėja paklausa kaimyninėse rinkose, Rusijoje, o tai gali paskatinti ir perkamosios galios atsigavimą šalyje”,– mano Ekonomikos instituto direktorius.

Gitano Nausėdos, Vilniaus banko valdybos pirmininko patarėjo, nuomone, defliacija ar infliacijos nebuvimas atspindi tam tikrą paklausos stygių. Tai lemia stringančią realizaciją, pastaroji – blogesnius įmonių finansinius rezultatus, o šie – vėl tą patį paklausos stygių.

“Ši tendencija atspindi stringantį ūkio atsigavimą",– mano Vilniaus banko ekspertas.

Įvairiomis prognozėmis, šiemet infliacija Lietuvoje turėtų būti nuo 1% iki 3%.