Ką labiausiai paliestų progresiniai mokesčiai?

Socialdemokrato Algirdo Syso pasiūlymas įvesti progresinius mokesčius ir toliau kursto aistras visuomenėje. Portalas DELFI aiškinasi, kurią dirbančiųjų dalį labiausiai paveiktų, jei Lietuvoje būtų įvesti progresiniai mokesčiai.

Pagal parlamentaro siūlymą, kuriam šią savaitę po pateikimo pritarė Seimo nariai, didesnes nei 14 tūkst. eurų per metus pajamas gaunantys gyventojai už 14 tūkst. eurų viršijančią sumą mokėtų ne 15 proc., bet 25 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM). Jei pajamos viršytų 36 tūkst. eurų per metus, tuomet už šią sumą viršijančią dalį tektų mokėti 40 proc. GPM.

Jei gyventojas per mėnesį, pavyzdžiui, gauna 1500 eurų pajamų neatskaičius mokesčio, dabar GPM dalis – 225 eurai. Jei, kaip siūloma, nuo kitų metų įsigaliotų GPM įstatymo pakeitimas, jo mokestinė našta padidėtų 33,4 euro (1166*0,15+(1500-1166)*0,25) per mėnesį. Per metus mokestinė našta tokiam gyventojui padidėtų apie 400 eurų.

O štai per metus 37 tūkst. eurų (neatskaičius mokesčių) uždirbančiam gyventojui (apie 3083 eurų per mėnesį) per metus gyventojų pajamų mokesčio tektų sumokėti apie 200 eurų daugiau nei dabar. Šiuo metu tiek uždirbantis asmuo per mėnesį sumoka apie 462 eurų GPM, jei būtų pritaikytas naujas modelis – jam tektų mokėti apie 666 eurus per mėnesį GPM.

„Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas savo feisbuko paskyroje pabrėžė, kad progresiniai mokesčiai labiausiai paveiktų jaunus Lietuvos gyventojus.

„Daugiausiai per 1000 eurų uždirbančių asmenų Lietuvoje yra tarp jaunimo: tarp tos kartos, kuri nėra įpratusi slėpti mokesčių, vogti ar kitai „susikombinuoti“ pajamų darbo metu ir po darbo vykdomomis „chaltūromis“. Tad didesnių pajamų apmokestinimas visų pirma būtų jaunosios kartos apmokestinimas, uždedantis apynasrį Lietuvos progresui ir paskatins dar vieną jaunimo emigracijos bangą“, - įspėja ekonomistas.

Ž. Maurico pasidalinti socialiniame tinkle „Sodros“ duomenys rodo, kad beveik kas ketvirtas (23,4 proc.) Lietuvoje dirbantis 30-39 m. asmuo privačiame sektoriuje uždirba daugiau nei 1 tūkst. eurų. 40-49 m. amžiaus grupėje tokių yra 15,3 proc., 50-59 m. - 12,5 proc.

Su portalu DELFI kalbėjęs ekonomistas pabrėžė ir tai, kad nereikia užmiršti, kad įstatymuose įrašyti rėžiai ar ribos išlieka ilgam, o ateityje prognozuojama, kad atlyginimai tik augs, todėl kasmet tokie progresiniai mokesčiai paliestų vis daugiau žmonių.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pateiktais duomenimis, pernai metais, neatskaičius neapmokestinamų dydžių, Lietuvoje 14-36 tūkst. eurų pajamų gavo 141 890 asmenų.

Daugiau nei 36 tūkst. eurų pajamų per metus gavo – 39 877 asmenys. Vis dėlto didžiosios šalies pajamas gaunančių asmenų pajamos neviršijo 14 tūkst. eurų per metus. Tokių gyventojų pernai buvo 841 765.

Ž. Mauricas priminė, kad Lietuva dėl darbo jėgos konkuruoja visame Europos Sąjungos regione, todėl tokie progresiniai mokesčiai tik dar labiau paskatintų jaunimą iškeliauti: „Matome tendenciją, kad atlyginimai klasterizuojasi ne pagal šalis, o pagal sektorių. Pavyzdžiui, jei dabar yra IT sektorius ant bangos, tai šio sektoriaus darbuotojai uždirba didesnį nei vidutinis atlyginimas nesvarbu, kokioje šalyje dirba. Dalis atlyginimo skirtumo gali būti kompensuojama kainų skirtumų, bet tendencija, kad dabar labiau konkuruojama pagal industrijas, yra“.

Pasak ekonomisto, progresiniai mokesčiai šalies jaunus specialistus dar labiau paskatintų emigruoti.

„Nordea“ banko atstovo teigimu, nesuprantamas ir nustatytas rėžis, kad daugiau nei 14 tūkst. eurų per metus uždirbantis asmuo turi mokėti didesnį gyventojų pajamų mokestį (GPM). Pasak jo, tokią sumą uždirbantys gyventojai tėra vidurinioji klasė.

„Idėja progresinių mokesčių yra gera, bet šiuo atveju nėra kalbama apie tai, kad vietoj to, kad iš vienų būtų atimama ir padalinama, tiesiog mažiau uždirbantiems palikti daugiau. Dabartinis pasiūlymas būtų virvės veržimas ant dirbančiųjų kaklo“, - pastebėjo pašnekovas.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė aiškino, kad progresinių mokesčių įvedimas didesnę įtaką daro, kai dėl su didesniais mokesčiais susijęs pajamų sumažėjimas (tegu ir, palyginti, nedidelis) priverčia mažinti ir įprastą vartojimo lygį, o ne tik sumažina galimybes taupyti.

„Tarp uždirbančių didesnes negu vidutines pajamas, bet kartu kone visas tas pajamas išleidžiančių daugiau, ko gero, rasime jaunų šeimų, kai šeimos galvai apie 30 metų. Taigi tie, kas šeimoje turi išlaikytinių (mažamečių vaikų, juos namuose prižiūrintį sutuoktinį) ir finansinių įsipareigojimų (paskolų)“, - pasiteiravus, ką labiausiai paveiktų progresiniai mokesčiai, kalbėjo specialistė.

J. Varanauskienė nedrįsta kategoriškai tvirtinti, ar įvesti progresiniai mokesčiai sumažintų jaunų šeimų galimybes gauti paskolą būstui: „Vertinant paskolos prašančiojo galimybes, vertinamos šeimos pajamos atskaičius mokesčius. Vadinasi, jei, įvedus progresinius mokesčius, šeimos grynosios pajamos sumažės, sumažės ir didžiausia galima pasiskolinti paskolos vertė. Visgi, didžioji dalis dabar imančių paskolas, skolinasi mažesnes negu didžiausia leistina sumas. Tokiu atveju, sumažėja galimybės taupyti, greičiau grąžinti paskolą“.