J. Gradauskaitė. Parduodant akcijas reikės eiti pas notarą. Ką tai reiškia?

 (27)
Ketvirtadienį Seimas patvirtino įstatymą dėl Civilinio kodekso pakeitimų praplėsdamas sąrašą sandorių, kuriuos privalomai tvirtina notarai.
Jurga Gradauskaitė
Jurga Gradauskaitė
© Bendrovės nuotr.

Pagal naująjį įstatymą, uždarųjų akcinių bendrovių akcininkai, parduodami savo akcijas, kurios sudaro 25 procentus ar daugiau visų akcijų įmonėje, turės sandorį patvirtinti notariškai. 

Be to, net parduodami mažiau akcijų, bet už kainą, didesnę, nei 50 tūkst. Lt, akcininkai taip pat privalės kreiptis į notarą. 

Pakeitimai netaikomi vadinamosioms viešai listinguojamoms įmonėms.

Tai dar ne viskas – jei asmuo norės suteikti 10 tūkst. Lt viršijančią paskolą – o tai tikrai aktualu akcininkams, kurie neretai atlieka tokią laikiną finansinę „injekciją“, norėdami užtikrinti įmonės veiklos palaikymą ir nenorėdami kreiptis į kredito įstaigą – sandoris taip pat, skirtingai nei iki šiol, turės būti notariškai patvirtintas.

Priimtame įstatyme taip pat numatyta, kad vekselis, kurio suma didesnė kaip 10 tūkst. Lt, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo.

Priimti pakeitimai įsigalios 2015 m. sausio 1 d., jei tik Seimas nepersigalvos ir jų neatšauks.
Tik priimtas įstatymas jau sulaukė nemažai kritikos. Pakeitimai siejami su Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimais, kurie įsigaliojo š.m. rugsėjo 1 d., ir didesnių galių suteikimu FNTT, prokuratūrai, siekiant didinti įmonių veiklos kontrolę ir tirti galimas nusikalstamas veikas dėl sukčiavimo ir PVM grobstymo. 

Nors teigiama, kad įstatymo tikslas yra riboti fiktyvius sandorius, nėra visiškai aišku, kokias problemas sprendžia būtent šis reguliavimas, ar jas toks reguliavimas tikrai išsprendžia, ir ar tikrai šis griežtas būdas, pakeisiantis įmonių „vidaus gyvenimą“, yra vienintelis galimas sprendimo būdas.
Teisėkūros taisyklės reikalauja netaikyti drastiškai griežtų ribojimų, jei tą patį tikslą įmanoma pasiekti ir kitomis, švelnesnėmis, priemonėmis. Keistai šis įstatymo pakeitimas dera ir su Vyriausybės 2012 - 2016 m. programoje užsibrėžtu tikslu mažinti administracinę ir reguliavimo naštą verslui.

Jau šiandien įmonių vadovams keliamas reikalavimas turėti e-parašą, kelti dokumentus į Juridinių asmenų registro sistemą el. būdu – ar dokumento tvirtinimas e-parašu, kuris iš esmės reiškia, kad jei dokumento sudarymo laikas vėliau koreguojamas, dokumentas rodomas kaip „neoriginalus“, nėra tinkamas sekti fiktyvių sandorių sudarymą? 

Kitas aspektas – ar 50 tūkst. Lt ir 25 proc. akcijų ribos logiškos siekiant nustatyto tikslo riboti fiktyvius sandorius. 

Paprastai veiklos nevykdančios įmonės, siekdamos vengti atsakomybės PVM grobstymo atvejais, akcijas perleidžia už mažesnę nei minimalus įstatinio kapitalo dydis (10 000 Lt) sumą. Jei laikytume notarinį sandorių tvirtinimą reikalingu, galbūt logiškiau jį sieti su kontrolės įgijimu, o ne su akcijų pardavimo kaina?

Notaras turės patikrinti kiekvieną sutarties sąlygą bei sutartyje nurodomų faktų atitikimą tikrovei. Dėl to net suderėtos akcijų perleidimo sąlygos notaro bus koreguojamos ir kai kurios – galimai atmetamos. Derybos dėl akcijų sutarties projekto tarp akcininkų, ypač esančių ginče, kartais trunka mėnesius ir net metus, o dabar procesą vilkins ir notaro įtraukimas. Tikėtina, notaras reikalaus įrodymų apie kitų akcininkų informavimą, pirmenybės teisės išpirkti akcijas atsisakymą.
J. Gradauskaitė

Paminėtina, kad mokesčių vengimo aspektu dividendų „maskavimo“ fiktyviomis palūkanomis siekiant mažinti mokėtinus mokesčius problema iš esmės išspręsta plonos kapitalizacijos taisyklėmis. 

Kyla pagrįstų klausimų, ar įsigaliojus įstatymui nebus susiduriama su problema, kai verslui taps verta maskuoti paskolų suteikimą kapitalo didinimu, ar juridinis asmuo nebus stumiamas į situacijas, kur kyla problemų dėl kapitalo nepakankamumo, kai akcijų vertė buhalteriniuose duomenyse taps pernelyg maža.

Kad toks naujas reguliavimas sunkins verslo sandorių sudarymą, ribos veiksmų laisvę ir taps didele biurokratine našta, verslo atstovams atrodo akivaizdu. 

Tokiu būdu paprastas dalies akcijų perleidimo sandoris, kuris gali būti sudaromas nedelsiant suderėjus sąlygas, užsitęs derinant jį su notaru, bandant sutarti patogų dokumentų patikrinimo, tvirtinimo laiką, šalims privalant atvykti į notarų biurą ir t.t. Žinoma, bus mokama už notarinį tvirtinimą. 

Notaras turės patikrinti kiekvieną sutarties sąlygą bei sutartyje nurodomų faktų atitikimą tikrovei. Dėl to net suderėtos akcijų perleidimo sąlygos notaro bus koreguojamos ir kai kurios – galimai atmetamos. Derybos dėl akcijų sutarties projekto tarp akcininkų, ypač esančių ginče, kartais trunka mėnesius ir net metus, o dabar procesą vilkins ir notaro įtraukimas. Tikėtina, notaras reikalaus įrodymų apie kitų akcininkų informavimą, pirmenybės teisės išpirkti akcijas atsisakymą. 

Sudėtingi akcijų perleidimo sandoriai neretai yra dviejų etapų – sutarties pasirašymą tik po kurio laiko – tarkime, kelių mėnesių – seka vadinamasis sandorio „užbaigimas“ (closing), kuomet šalys konstatuoja, kad įvykdė visas būtinas nuosavybės perleidimui sąlygas – gavo Konkurencijos tarybos leidimus, įvykdė atsiskaitymus, pakeitė valdymo organus, ir pan. Jei sąlygos įvykdytos, „užbaigimo“ metu perleidžiama akcijų nuosavybė. Kyla klausimas, ar šiuo antruoju etapu bus būtina pakartotinai grįžti į notarų biurą su visų sąlygų įvykdymą patvirtinančia dokumentacija. 

Gali būti, kad derintis prie naujųjų procedūrų taps iššūkiu ir notarams, iki šiol tokių sandorių netvirtinusiems, ir nauja praktika pakeitimų taikymo pradžioje sukels tam tikrą neapibrėžtumą, neišvengiamą tokiose situacijose.

Ypač nepatogu disponuoti akcijomis taps sandoriuose su investuojančiomis užsienio įmonėmis – jei šiandien jų vadovai gali suderėję akcijų pirkimo ir pardavimo sąlygas savo biure tarkime, Londone, pasirašyti sutartį ir perimti nuosavybę, tai nuo sausio 1 d. procedūrą „papildys“ visų sutartinių dokumentų vertimas į lietuvių kalbą, derinimas su notaru ir atstovo vykimas į Lietuvos notarų biurą su asmens dokumentu bei vadovavimo Londono įmonei faktą patvirtinančiu Jungtinės Karalystės registro išrašu, apostilizuotu ir išverstu į lietuvių kalbą, o galbūt ir patvirtintu angliškos įmonės įstatų vertimu. Tai tikrai netaps pliusu Lietuvai konkurencinėje kovoje su kaimynėmis dėl investicijų pritraukimo.

Taigi padidėjus tiek apribojimams, tiek neapibrėžtumui, galima pagrįstai abejoti, ar įstatymas pasieks vieną iš deklaruojamų jo tikslų – išvengti papildomos biurokratinės naštos verslui. Delsiantiesiems sutvarkyti akcijų nuosavybės klausimus rekomenduojame šios procedūros neatidėlioti ir padaryti tai iki 2015 m. sausio 1 d.

www.DELFI.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Naujienos

Latvija tapo EBPO nare (19)

Latvija liepos 1 dieną tapo visateise Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybe nare.

Telefoniniams sukčiams nepavyko „išdurti“ Alytaus verslininkės pokalbio įrašas (115)

„Jums skambina vyresnioji tyrėja. Kodėl šiandien neatvykote į teismą Kaune?“ – tokio telefono skambučio ketvirtadienį sulaukusi alytiškė verslininkė net prisėdo iš netikėtumo, nes jokio šaukimo į teismą nebuvo gavusi.

ES toliau baudžia Rusiją (465)

Europos Sąjunga oficialiai pratęsė sankcijas Rusijai iki 2017 metų sausio pabaigos. Dėl šio sprendimo buvo sutarta dar praeitą savaitę, rašoma išplatintame pranešime spaudai.

Trys vartojimo kreditų bendrovės sumokėjo baudas (8)

UAB „Lateko lizingas“, UAB „mogo LT“ ir UAB „S. IMPERIJA Creditor.lt“ sumokėjo Lietuvos banko gegužės mėn. skirtas baudas – iš viso 2 035 eurus. Baudos buvo skirtos už netinkamą vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimą ir atsakingojo skolinimo reikalavimų pažeidimus.

C. Malmstrom: derybų dėl prekybos nebus iki pat „Brexit" (6)

Europos Sąjungos (ES) aukščiausio lygio už prekybą atsakinga pareigūnė penktadienį pareiškė, kad Jungtinė Karalystė (JK) negali pradėti derybų dėl verslo su ES tol, kol nepaliko Europos Sąjungos.