Įvertino eurą: tai – stabdis

Lietuvos gyventojai ramiai priėmė eurą, visgi pranašystė, kad žmonės puls leisti grynuosius vartojimo reikmėms – nepasiteisino. Artėjant euro įvedimui vartojimo mastas reikšmingai neišaugo, o grynuosius gyventojai nešė į bankus.

Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, metų pabaigoje į sąskaitas suplaukė rekordiškai daug pinigų, o sausio duomenys leidžia manyti, kad bent dalis šių lėšų sąskaitose užsibus ilgiau.

„Bendra indėlių – terminuotųjų ir neterminuotojų – suma sausį ne sumažėjo, bet padidėjo, tai retas reiškinys šalies finansų institucijose“, - kalbėjo J. Varanauskienė.

Banko turimi duomenys rodo, kad gyventojai dažniausiai rinkosi sudaryti 6-12 mėnesių terminuotųjų indėlių sutartis.

Apibendrinant, J. Varanauskienė konstatuoja, kad euro įvedimas svarbiu vartojimo stimulu netapo.

Tai, kad gyventojai nebuvo linkę išlaidauti, rodo ne tik didėję indėliai, bet ir mažmeninės prekybos rodikliai.

Statistikos departamento duomenimis, maisto, gėrimų ir tabako mažmeninės prekybos apyvarta pernai gruodį, palyginti su 2013 m. gruodžiu, padidėjo 4,3 proc., ne maisto – 9,9 proc. Šis augimas yra panašus į ankstesnių metų: 2013 m. gruodį, palyginti su 2012 m. tuo pačiu metu, prekybos maisto prekėmis apyvarta augo 3,3 proc., ne maisto 7,6 proc.

„Vertinant vartojimo augimą, galima teigti, kad jo mastas augo proporcingai pajamoms. Remiantis „Sodros“ skelbiamais draudžiamųjų pajamų duomenimis, namų ūkio pajamos 2014 m. gruodį buvo 8,5 proc. didesnės negu prieš metus“, - sako J. Varanauskienė.

Pirmąjį mėnesį po euro įvedimo vartojimo tempas sulėtėjo: maisto prekių apyvarta šiemet sausį buvo 0,9 proc. mažesnė, ne maisto – 3,9 proc. didesnė nei atitinkamą 2014 m. mėnesį.