Piktinasi kiti, kai paaiškėja, kad skelbiama nuolaida negalioja arba pritaikoma mažesnė kaina nei pirkėjui buvo nurodyta prie prekės. Portalas DELFI aiškinasi, kokias prekybininkų ir paslaugų tiekėjų apgavystes pernai nustatė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT).
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pastebi, kad pranešimų dėl prekybos centruose taikomų akcijų, produktų kainų lentynoje ir kasos kvite nesutapimų gauna nuolat – dažniausiai telefonu ar elektroniniu paštu, tačiau skundų su kartu pateikta informaciją pagrindžiančiais įrodymais – retai.
„Nustatyti galimus nesąžiningos komercinės veiklos pažeidimus – tai, kad konkretaus produkto kaina bus padidinta arba nesutaps prekės kaina etiketėje ir kasos kvite – prevenciškai neįmanoma, todėl ypač svarbus yra vartotojų, kuri turi mėgstamus produktus, juos perka ir stebi tų produktų kainą bei pastebi tokius pažeidimus, bendradarbiavimas tyrime“, - teigia VVTAT vyriausiasis specialistas viešiesiems ryšiams Vitas Ūsas.
VVTAT, atlikdama tyrimą, remiasi ir vartotojų skundų skaičiumi dėl vieno konkretaus prekybos centro: tiriama, ar prekybininko veikla yra tendencija, ar tai tik vienkartinis atvejis bei galėtų būti vertinama kaip prekybos centro darbuotojo klaida.
Nustačius pažeidimą tarnyba gali skirti nuo 289 iki 8 688 eurų baudą. Jei nustatomos sunkinančios aplinkybės – iki 34 754 eurų.
2015 m. trečiąjį ketvirtį VVTAT gavo 17 skundų dėl galimai nesąžiningos komercinės veiklos bei galimai klaidinančios reklamos. Vartotojai skundėsi dėl, jų manymu, esančių pažeidimų „Maxima“, „Iki“, „Norfa“ ir „Čia Market“ prekybos tinklų parduotuvėse. Tačiau detaliau skundų turinio tarnyba nekomentuoja. Patys prekybininkai pripažįsta, kad pirkėjai labiausiai nepatenkinti prekių kainų lentynoje ir čekyje neatitikimu.
„Dominuoja didieji prekybos centrai. Dėl mažesniųjų verslo subjektų skundų sulaukiama rečiau. Tačiau pažymėtina, kad didieji prekybos centrai situaciją sprendžia operatyviau, vyksta greitesnis bendradarbiavimas bei skundų sprendimas taikiu būdu“, – pridėjo V. Ūsas.
Užpernai VVTAT prekybos tinklus nubaudė du kartus – vienu atveju skirta 5 tūkst. Lt bauda, kitu – 9 tūkst. Lt. Šiuo metu yra pradėti du tyrimai dėl galimai nesąžiningos veiklos, pakeliant reguliarias prekių kainas akcijos metu.
„Taip pat pradėti tyrimai, kai buvo nurodyta itin maža prekės kaina, o vėliau prekę atsisakyta pateikti“, – pridėjo pašnekovas.
Dėl nesąžiningos komercinės veiklos 2014 m. sausį buvo nubausta UAB „Palink“ („Iki“ prekybos tinklas). Įmonei skirta 15,5 tūkst. Lt bauda.
Užpernai rugsėjį taip pat nubausta UAB „Rimi“. Laikraščio reklamoje pamačiusi reklamą apie vykdomą akciją kavai, moteris jos įsigijo parduotuvėje, tikėdamasi, kad kava kainuos 8,99 Lt, tačiau grįžusi namo kasos kvite pamatė išmuštą 16,99 Lt kainą. UAB „Rimi“ buvo skirta 5 000 Lt bauda.
„Kartais sulaukiame iš klientų skundų. Kartais jie būna pagrįsti, karais – ne.
Dažniausiai būtent ir pasitaiko skundų, nors stengiamės, kad jų nebūtų, kai neatitinka kainų žymėjimas lentynoje ir kasos čekyje. Dėl parduotuvės darbuotojo neatidumo nebūna pakeista kaina lentynoje“, – komentavo prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.
Prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė pripažino, kad atvejų, kai kaina etiketėje ir kaina kasoje nesutampa, pasitaiko.
„Mūsų įmonėje dirba per beveik 17 tūkst. darbuotojų, kainos dėl kainodaros pakeitimų, vykdomų akcijų ir kt. keičiasi dažnai, tad mūsų parduotuvių darbuotojai ne visuomet suspėja pakeisti jas lentynoje, kai jos pakeičiamos sistemoje.
Dėl to gali kilti įvairių nesusipratimų. Vis tik, klientus pastebėjusius prekės kainų neatitikimą lentynoje ir čekyje, visuomet raginame nedelsiant kreiptis į parduotuvių administraciją. Tokiu atveju klaida nedelsiant ištaisoma, klientui suteikiama galimybė prekę įsigyti už teisingą kainą, o už pastabumą klientui dar įteikiame ir 2 eurų vertės čekį, kaip padėką už pastabumą ir teisingos kainos garantiją. Taigi, visuomet esame suinteresuoti, kad mūsų parduotuvėse klientai rastų visų pirma teisingas kainas“, – komentavo prekybos tinklo atstovė.
Tą patį aiškina ir „Rimi“ prekybos tinklo ryšių su visuomene vadovė Giedrė Bielskytė.
Pasak jos, kai 52 parduotuvėse dirba beveik 3,5 tūkst. darbuotojų, neįmanoma išvengti žmogiškojo faktoriaus.
„Tad kartais pasitaiko ir klaidų, juolab, kad kainos prekybos centruose yra dėliojamos ir keičiamos rankiniu būdu. Mes labai vertiname klientų pastabas ir skatiname pirkėjus pranešti apie pastebėtus neatitikimus. Tai padeda mums tobulėti. Esame pasiryžę ištaisyti savo klaidas ir jas ištaisome. Kad klientams būtų dar patogiau mūsų klausti, teirautis ar pranešti apie nesklandumus šiais metais sustiprinome klientų aptarnavimo linijos darbą“, – teigė ji.
„Iki“ tinklo atstovė spaudai Berta Čaikauskaitė pridėjo, kad kainos lentynoje ir kasoje gali neatitikti dėl to, kad pasibaigus vienoms akcijoms ir prasidėjus kitoms darbuotojai nespėja pakeisti prekės kainos lentynoje. Pasak jos, tokie skundai daug dažnesni šventiniu periodu, kai parduotuvių darbuotojai dėl padidėjusio darbo krūvio ne visada spėja pakeisti kainas.
„Kainų pakeitimo procesui teikiame pirmenybę ir dedame dideles pastangas, kad šis procesas būtų sklandus, dėl to kiekvienais metais pastebime teigiamus nepakeistų kainų rodiklius“, – pridėjo ji.
