Fredrikas Leiflandas puikiai primena akimirką, kai į galvą šovė mintis apie „Quixter“. Idėja jauno vyro galvoje užgimė stovint eilėje.
„Tai nutiko maždaug prieš dvejus metus, kai stovėjau eilėje prie kasos prekybos centre – atrodė, jog laukiu jau amžinybę. Pamaniau, jog tikrai turi būti greitesnis būdas atsiskaityti“, - sako 23 metų švedas.
Inžinerijos studentas iš Lundo universiteto sugalvojo „Quixter“. Pasitelkusi biometrinę technologiją, sistema perskaito žmogaus kraujagyslių žemėlapį ir leidžia jam už prekes atsiskaityti vos prilietus delnu skaitytuvą.
Lundo universiteto studentai labai greitai įprato prie sistemos, duomenis apie kraujagysles susiejančios su finansinę sistema, pasirūpinančia mokėjimu.
Vietoj mokėjimo kortelės klientas tiesiog įveda keturis paskutinius savo telefono numerio skaičius ir prideda delną prie skaitytuvo.
„Visų mūsų kraujagyslių tinklo struktūra skiriasi, tai reiškia, jog galimybės ją pasivogti ar atkartoti paprasčiausiai nėra“, - tvirtina F. Leiflandas.
Lunde gyvenantis jaunasis verslininkas teigia, jog, tobulinant technologiją, teko daug „bandyti ir klysti“. Oficialiai šis atsiskaitymo būdas pristatytas visai neseniai, tačiau jau pritraukė daugiau nei 2000 klientų, jis naudojamas net 15-oje studentų miestelio vietų.
„Daugiausia šia paslauga naudojasi studentai, jiems visada norisi išbandyti naujoves. Nenorime, kad „Quixter“ apsiribotų vien universitetu. Šiuo metu koncentruojamės į Švedijos rinką“, -optimizmo nestokoja švedas.
Savo išradimą jis jau pristatė didžiausiems Švedijos bankams, tikisi, jog pavyks rasti bendrą kalbą.
2013 metais „The Local“ skelbė, jog Švedijos parduotuvėse grynaisiais už pirkinius atsiskaito tik 27 proc. pirkėjų. Graikijoje ir Rumunijoje šis skaičius siekia 95 proc. Europos Sąjungos atliktas tyrimas apskleidė, jog Švedijoje situacija su bankomatais, švelniai tariant, tragiška – 10 tūkst. gyventojų tenka vos 3,2 bankomatų.
F. Leiflandas sako, jog grynųjų pinigų aukso amžius baigėsi.
„Tikiuosi, jog grynųjų nebeliks – be to, niekam nepatinka tos plastikinės kortelės. Laikai tokie, jog kartais iš namų išeinu be piniginės“, - šypsosi verslininkas.
F. Leiflandas pridūrė, jog kitos bendrovės jau išbandė panašias biometrines technologijas, tačiau į rinką taip ir neprasibrovė.
Nors „Quixter“ kol kas dar neperžengė Lundo universiteto sienų, ambicijų turi nemenkų.
„Sulaukiame dėmesio iš viso pasaulio, galvojame, kaip išplaukti į plačiuosius vandenis“, - sako „Quixter“ kūrėjas.
