Iš Rusijos į Lietuvą verslą perkėlęs rusas: nuo darbo laivuose Barenco jūroje iki kompiuterinių žaidimų imperijos

Praėjusiais metais verslininkas ir investuotojas Igoris Matsaniukas komandas, į kurias investavo, perkėlė į Vilnių, o vasaros pradžioje į Lietuvos sostinę atsikraustė ir pats.

Verslo paslapčių pradėjęs mokytis naudotų automobilių rinkoje, Barenco jūroje laivuose dirbęs rusas pasakoja, kodėl pasirinko Lietuvą ir kokios jaunos įmonės gali sulaukti šio investuotojo dėmesio.

- Gal galite papasakoti, ką veikėte iki tol, kol pradėjote dirbti su startuoliais?

- Kaip ir dauguma mano kolegų verslauti pradėjau Murmanske – mieste, kuris buvo nutolęs nuo metropoliteno turtų ir pagundų. Studijavau jūreivius ruošiančioje akademijoje. Teko išbandyti sunkumus dirbant laive nedraugiškoje Barenco jūroje, kur teko sunkiai dirbti ir bandyti išgyventi. Panašiu metu pradėjau lankytis Suomijoje ir Švedijoje. Kaip ir daugelis jūrininkų, su kuriais dirbau, užsiėmėme naudotais automobiliais ir jų dalimis. Iš esmės mano visas gyvenimas buvo padalintas į dieninį darbą laive ir nuvažiuotus šimtus kilometrų naktimis slidžiais ir apledėjusiais kelias. Sudėtingos sąlygos yra pati geriausia gyvenimo mokykla, kurios gali tikėtis.

Taip įgijau keletą būtinų įgūdžių: efektyviai derėtis su nepažįstamaisiais, sugebėjimo gauti naudos iš kartais visai beviltiškų situacijų, dirbi ne pagal nusistatytą tvarkaraštį, bet taip, kad pasiektum rezultato, kartu sugebant tikėti tuo, ką darai, ir suprasti, kad kiekvienas tavo veiksmas yra lydimas rizikos ir atsakomybės.

Būtent tokiu būdu tikriausiai supratau, kas yra verslumas ir kokių savybių reikia, kad tau pasisektų versle.

Per tą laiką mano idėjų kiekybė pavirto idėjų kokybe, o klaidos ir nesėkmės tapo įgūdžiais ir patirtimi. Kai mano automobilių verslas visiškai įsivažiavo, atėjo laikas, kai supratau, kad iš šios veiklos gavau viską, ką galėjau, ir supratau, kad noriu kažko daugiau. Kaip tik tuo metu pradėjo dideliu greičiu populiarėti kompiuteriniai žaidimai. Supratau, kad tai – mano kelias.

- Kada ir kaip įkūrėte pirmą kompiuterinių žaidimų verslą?

- Apie 2000 m. tapau populiaraus žaidimo „Fight Club“ gerbėju. Žaidimas man atvėrė daug naujos patirties ir sujungė su daug žmonių visame pasaulyje. Mane sužavėjo galimybės, kurias galėjo suteikti internetas visiems gyvenimo atvejams. Kalbant apie pramogas ir uostamiestį, kuriame gyvenau, internetas nugalėjo viską. Žaisdamas šį žaidimą radau bendraminčių ir ilgamečių partnerių. Kaip žmogui, kuriam neegzistuoja ribos, man kilo idėja – sukurti kompiuterinį žaidimą pačiam ir padaryti jį geresnį, gražesnį ir įdomesnį. Tuomet apleidau savo automobilių verslą ir persikrausčiau iš Murmansko į Maskvą tam, kad su komanda galėtume kurti žaidimą. Taip 2003 m. prasidėjo mano investicijos į internetinius projektus, o kartu ir mano pirmo žaidimo istorija. Tai buvo internetinis žaidimas, skirtas žaisti grupei žmonių, „The Territory“.

- Su kokiais sunkumais susidūrėte, kurdamas pirmą internetinį verslą? Gal gavote svarbių pamokų?

- Tuo metu mūsų pagrindinė problema buvo išsiaiškinti, kaip ne tik auginti pajamas, bet ir kaip auginti įmonės vertę. Ir didžiausia to bėda buvo nelikvidumas – negalėjimas užsitikrinti išorės finansavimo projektui vystyti. Paprasčiau pasakius, kapitalizacijos nebuvimas reiškė nelikvidumą, likvidumo nebuvimas – jokių investicijų, jokių investicijų – jokio augimo, kas neleido kapitalizuoti įmonės. Užburtas ratas. Iš jo ištrūkti buvo labai sunku. Tačiau tokia patirtis išmokė mus labai svarbios pamokos: nenuleisk akių nuo pagrindinių tikslų ir neišgyvenk, kad dėl jų reikės paaukoti mažesnius siekius. Taip pat tai pamokė, kad niekada nereikia nustoti mokytis. Man labai pasisekė, nes pavyko pradėti bendradarbiavimą su pasaulinio lygio investuotojais: Gregory Fingeriu, Michailu Vincheliu ir Jurijumi Milneriu. Žinių bagažas, kurį jie turi, man buvo itin reikšmingas.

Pirmoji patirtis kompiuterinių žaidimų versle mane taip pat pamokė, kad reikia nusistatyti aukštus siekius, sunkiai dirbti, kad juos pasiektum, niekada nesigręžiojant atgal ir negailint visų jėgų, sėkmingai kurti partnerystes ir niekada nesustoti mokytis.

- Šiuo metu valdote imi.vc rizikos kapitalo fondą. Pagal kokius kriterijus sprendžiate, ar startuolis bus sėkmingas?

- Investuodamas renkuosi dvi taktikas: tikiu, kad tose srityse, kur vietos rinka gerai išsivysčiusi (mano atveju tai yra internetas, mobiliųjų telefonų ir informacinių technologijų rinka), apsimoka investuoti į komandas, kurios jau yra įrodžiusios savo kompetenciją.

Jaunesnėse rinkose, kurių infrastruktūra ir ekosistema dar nėra pakankamai išsivysčiusi, yra darbo jėgos trūkumas ir nepakankamai sėkmės istorijų, ten verta užsiimti „sėjimu“. Turiu omenyje, mažas, pirmines investicijas į komandas su viltimi, kad kai kurioms pasiseks ateityje. Šis pasirinkimas dažniausiai neturi racionalių paaiškinimų ir verčia pasitikėti intuicija ir priimti sprendimą savęs klausiant, ar turėčiau jais pasitikėti, ar ne. Tokiu atveju vien investuoti neužtenka. Reikia investuoti į visą ekosistemą – pasikviesti specialistų, atverti rinką ir padaryti ją įdomesnę, išplėsti finansinius pasirinkimus ir atiduoti duoklę kitoms sritims. Juk sėkmingai pasėti nepavyks sterilizuotoje žemėje.

Vis dėlto, manau, kad dirvos tręšimas neturėtų kristi vien ant investuotojų pečių: didžiąją dalį darbo turėtų atlikti valdžia. Lietuva šiuo atveju yra geras pavyzdys: čia mes turime kurti ekosistemą – paruošti dirvą geram derliui – nuo pat pradžių. Čia mes ir bandome daryti viską, ką galime. Yra daugybė dalykų, kuriuos galima nuo pat pradžių padaryti gerai, pasitelkiant mano ir mano komandos patirtimi, tikrove paversti projektus, kurie iš pradžių gali pasirodyti neįmanomi.

Apibendrinant, būtent į tokius startuolius investuoju aš.

Kalbant apie sektorius, į kuriuos investuoju, labiausiai norėčiau atverti naujų galimybių duris. Verslo knygose tai dažniausiai apibūdinama kaip „žydrieji vandenys“. Pavyzdžiui, kai rinka dar nėra visiškai išsivysčiusi, tačiau jau aišku, kad po kelerių metų ji sprogs. Arba kai viena įdomi idėja ar naujas inovacinis požiūris gali visiškai pakeisti vartotojų įpročius, virsti revoliucija verslo modeliuose.

Visada sunku išskirti atskirus žmones iš komandų, kuriomis aš tikiu. Šiek tiek palaukime ir pamatysime, kurie pasieks tikrąją sėkmę. Negalėčiau išskirti iš „Game Insight“, „Plague“, „Planner 5D”, “Dev2dev” kažkurio vieno.

Šiuo metu norėčiau investuoti į jaunus startuolius kartu bendradarbiaujant su Lietuvos akseleratoriumi „Startup Highway“. Mes suteikiame pradinį finansavimą (angl. seed funding) ir asmeninę mentorystę startuoliams vystyti.

„Startup Highway“ jau sukūrė išplėtotą verslo kontaktų tinklą ir tarptautinių mentorių bazę. Pretenduoti į vėliausią akseleravimo programą startuoliai gali iki balandžio 15 d., taigi, visi, kas nori padėti savo verslui, gali pildyti paraišką. Šiais metais bus priimamai startuoliai ir iš Rytų Europos regiono ir jiems bus padedama su dokumentų tvarkymu, kad jie persikeltų į Lietuvą.

- Kalbant apie ateities technologijas ir vystymąsi, kokie startuoliai šiandien jums atrodo daugiausia žadantys?

- Tarp šiuo metu populiarėjančių madų įvardyčiau automobilių industriją, alternatyviąją energetiką, žaliąsias technologijas, išmaniųjų miestų technoligijas bei kitas technologijas, reikalaujančias daug kapitalo ir ilgalaikių investicijų. Tačiau jei kalbėčiau apie mane dominančias sritis, mano dėmesį patraukia startuoliai, kurių pristatymuose skamba šie žodžiai: mobiliosios technologijos, internetas, globalus, socialinis, skaitmeninė rinkodara, robotika, daiktų internetas, žaidimai, aukštosios technologijos, „didieji duomenys“ ir duomenų analizė.

- Jūsų investicijų sulaukę startuoliai („Game Insight“, „5D Planner”, „Plague”) iš Rusijos išsikėlė į Lietuvą. Ar tai buvo Jūsų ar komandų sprendimas?

- Sprendimai visada priimami pagal tikslus ir atskiro projekto interesų aplinką. Natūralu, kad aš pasidalijau savo mintimis su startuolių įkūrėjais ir jų komandomis apie persikraustymą ir produktų vystymą Europoje. Tai ne tik apie persikėlimą, bet kartu apie ekosistemos kūrimą, visų resursų išnaudojimą, naujų „vėjo gūsių“ - vietos verslių žmonių ir komandų patirtį. Iš pradžių gali atrodyti, kad mes visi panašūs, bet kartu esame ir skirtingi. Tai mums suteikia džiugių galimybių bendradarbiauti ir sukurti kažką labai įdomaus. Natūralu, kad tai padeda sustiprėti.

Tiesa, kad Lietuvoje dažnai patenkame į situaciją, kai nežinome išeities, nes Lietuvoje to dar niekas nėra daręs, bet mums sunkumai nėra baisūs ir esame pasiryžę ieškoti išeities su besidominčiomis pusėmis ir valdžios atstovais, kad sukurtume efektyvią ir patogią aplinką, kuri trauktų inovatyvias idėjas iš pasaulio ir padėtų joms įsišaknyti ir pražysti.

Prisidedu prie draugiškos ir patrauklios verslo aplinkos Lietuvoje kūrimo. Pagrindinis projektas, į kurį aš investuoju, – Vilniaus technologinis parkas. Šis projektas padės pagerinti Lietuvos startuolių ekosistemą ir padės integruotis į Europos startuolių bendruomenes.

- Kodėl pasirinkote Lietuvą? Kokius privalumus turėjo Lietuva, palyginus su kitomis Europos šalimis?

- Yra keletas akivaizdžių privalumų. Kiti – tiesiog mažiau matomi, tačiau taip pat patrauklūs. Kalbant apie akivaizdžius – tai geografinis ir socialinis artumas, nuostabus oras ir nuostabus lietuvių požiūris ir dėmesys sportui ir sveikam gyvenimo būdui (bent taip mums naujokams čia atvykus atrodo).

Mažiau pastebimi – aiškiai nustatytos taisyklės, bendraujant su valdžios institucijomis, ir daugiakultūrinė Vilniaus prigimtis, kuri padeda greitai integruotis mieste ir pasijusti kaip namuose.

Žinoma, kitas svarbus kriterijus – profesionalūs kosultantai Lietuvoje tų įmonių, su kuriomis mes dirbame, jų solidžios rekomendacijos dėl verslo vadybos proceso, darbuotojų mokėjimas Europos šalių kalbų ir interneto infrastruktūra.

Vis dėlto labiausiai norėčiau akcentuoti faktą, kad Lietuva dar nėra suvokiama kaip užimanti lyderiaujančias pozicijas inovatyvaus verslumo srityje. Galiu paminėti svarbiausias problemas, kurias išsprendus, daugelis tarptautinių kompanijų vietoj Didžiosios Britanijos, Vokietijos ar JAV matytų Lietuvą kaip inovacijų centrą.

Svarbiausia problema – likvidumas. Priėjimas prie kapitalo yra gyvybiškai svarbus tiek startuoliams, tiek didelėms įmonėms. Kapitalas atsiranda ten, kur jis gali didėti. Didelis skaičius sėkmingų vietų regione veda prie didesnio ir greitesnio kapitalo prisisotinimo. Vienas iš pavyzdžių būtų Didžioji Britanija, kur mažų įmonių vystymas yra remiamas valdžios per mokestines lengvatas investuotojams, kurie investuoja į startuolius. Manau, kad jei lietuviams būtų suteikta galimybė dalį savo apmokestinamų pajamų investuoti į startuolius, būtų pasiektas didelis pokytis. Naujų startuolių skaičius augtų, jie patys augtų, o tai pritrauktų tarptautinių fondų investicijas. Manau, kad Lietuva turi visus reikiamus ingredientus tapti Europos Silicio slėniu, o ne būti užsienio finansų kompanijoms ir bankams IT paslaugas teikiančia šalimi.

Paminėjau tik vieną sritį, kaip situacija galėtų iš pagrindų pasikeisti, tačiau norėčiau atkreipti valdžios dėmesį į situaciją bendrai: mokesčių atostogos startuoliams, socialinių mokesčių lubos užsienio specialistams – tai tik keletas dalykų, kurie greitai turėtų teigiamų pasekmių.

Iš kitos pusės nereikia užmerkti akių prieš infrastruktūrą. „Mėlynosios kortelės“ taisyklių pakeitimai pasirodė esantys neefektyvūs. Į šalį atvykę užsieniečiai praleidžia mėnesius, kad gautų darbo leidimą, ir situacija kasdien prastėja. Vienas susidūrimas su imigracijos tarnybomis yra pakankamas, kad verslininkai nesivargintų įsikurti Lietuvoje.

- Kodėl Jūs atsikraustėte į Lietuvą? Ar tai susiję su politine situacija Rusijoje?

- Į Vilnių atsikrausčiau praėjusios vasaros pradžioje ir man tikrai patinka miestas, gamta, ramybės pojūtis, kurio man trūko Rusijoje. Kalbant apie politinę situaciją, žinote, kaip yra sakoma: barjerai vieniems yra galimybės kitiems. Daug metų vadovavau tarptautiniam verslui ir vienintelis kontekstas, kuriame aš svarstau apie geografinę vietą ir nacionalines sienas, yra verslo perspektyvų kontekstas. Iš savo patirties galiu sakyti, kad norint pasiekti efektyvumo turi atiduoti visą save. Turi tuo kvėpuoti, gyventi, galvoti, kovoti diena iš dienos.

- Gal per šį laiką Lietuvoje pastebėjote, kokie skirtumai vadovaujant verslui Rusijoje ir Lietuvoje?

- Fundamentalių skirtumų nėra. Kai esi globalus žaidėjas, verslauti gali iš bet kur.