„Nordea Bank Lietuva“ ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, Lietuvos krantus pasiekė nauja pinigų emigracijos banga. Pasak jo, nors pinigų migracijos mastas dar neprilygsta prieš ekonomikos nuosmukį buvusiam lygiui, tendencijos rodo, kad pinigų emigracija ateityje tik spartės.
Per aštuonis šių metų mėnesius iš šalies emigravo jau daugiau kaip 1,5 mlrd. litų, nurodo ekonomistas pranešime. Ž. Maurico nuomone, Lietuva, turėdama fiksuotą valiutos kursą, privalo sustabdyti pinigų emigraciją, kitu atveju ateityje jos laukia dar vienas diržų veržimosi metas arba bankrotas.
.
„Norėdama sustabdyti pinigų emigraciją, Lietuva turi pati imtis iniciatyvos ir susitvarkyti savo kiemą. Nei pasaulinis ekonomikos augimas, nei nuosmukis nepadės išspręsti Lietuvos problemų. Augant pasaulio ekonomikai, didės energijos žaliavų kainos, dėl kurių vis didesnė dalis pinigų emigruos į Rytus, taip pablogindama Lietuvos padėtį“, – mano Ž. Mauricas.
Mūsų pinigai – Rusijoje ir Kinijoje
Ž. Mauricas sako, kad didžioji dalis pinigų iš Lietuvos iškeliauja atsiskaitant už prekes, kurių patys negalime ar nesugebame pasigaminti.
„Už tolimojo Sibiro platybėse išgaunamus naftos ir dujų išteklius kasmet iš Lietuvos iškeliauja keliolika milijardų litų. Turėdama silpnai išvystytą pramonę, Lietuva turi mažai ką pasiūlyti mainais į importuojamus energijos išteklius, tad prekyba su Rusija vien 2010 metais kiekvieno lietuvio piniginę paplonino kiek daugiau negu 3 tūkst. litų“, – dėsto ekonomistas.
Pasak jo, keli milijardai litų iš Lietuvos iškeliauja į Kiniją, kuri tiesiog užvertė Lietuvos rinką itin pigiomis prekėmis – vien pernai Lietuva iš Kinijos importavo 15 kartų daugiau prekių, negu eksportavo į šią šalį. Be to, anot ekonomisto, Lietuva yra privesta importuoti aukštųjų technologijų pramonės gaminių iš stiprią pramoninę bazę turinčių Europos valstybių, pavyzdžiui, Vokietijos, Italijos, Lenkijos, nes pati šių gaminių pasigaminti nesugeba.
Ž. Maurico teigimu, atgavus nepriklausomybę, beveik kiekvienais metais Lietuvą palikdavo daugiau pinigų, negu ją pasiekdavo. Išimtis buvo 2009–2010 metai, kai kritusios importuojamų energijos išteklių kainos ir sumažėjęs automobilių bei kitų pramonės gaminių importas leido Lietuvai trumpam pakreipti pinigų migracijos kryptį.
Tuomet buvo džiaugiamasi, kad tai – po ilgo laikotarpio pirmasis geras ženklas šalies ekonomikai, kad mus ištemps atsigaunančios užsienio rinkos, tačiau, pasirodo, šis ženklas nebuvo jau toks vienareikšmis, mat svarbu ne tiek eksporto ir importo dydis, kiek jų balansas.
Trūkstamų pinigų negalima kompensuoti kitaip, nei skolinantis, tad Lietuvos skola užsieniui šiuo metu jau siekia 40 mlrd. litų, arba 12 tūkst. litų kiekvienam Lietuvos gyventojui. Pasak „Nordea“ eksperto, vien palūkanų mokėjimai už šią skolą kiekvieno lietuvio kišenę palengvino kone 400 litų. Šiuo metu Lietuvos gyventojas turi dirbti vidutiniškai 15 dienų vien tik norėdamas sumokėti palūkanas užsienio kreditoriams.
Padėtis savaime nepasitaisys
Mūsų Premjeras mėgsta kartoti, kad krizė Lietuvoje – tik pasaulinių procesų atspindys. Tad būtų galima daryti išvadą, kad pasitaisius padėčiai pasaulyje geriau gyvensime ir mes. Tačiau ekonomistai teigia, kad į tai dėti didelių vilčių neturėtume – tai „asmeninė“, be to, „amžina“ Lietuvos problema.
Be to, kaip jau minėta, augant pasaulio ekonomikai, kils energijos žaliavų kainos, tad vis didesni pinigų srautai tekės į Rytus ir taip dar labiau pablogins šalies padėtį. Diržų veržimosi politika, kurią mūsų šalies vadovai geriausiai „išmano“, paskatins dar vieną žmonių emigracijos srautą.
Vis dėlto būtent emigrantų pinigai, pasak ekonomisto, kiek pagerina mūsų šalies padėtį, tačiau toks sprendimas – trumpalaikis, nes sukūrę šeimas ir įsikūrę svečiose šalyse emigrantai bus vis mažiau linkę siųsti pinigus Lietuvoje pasilikusiems tautiečiams.
Pinigai sugrįžta iš vakarų
Remiantis Pasaulio banko duomenimis, šiemet emigrantai į Lietuvą turėtų atsiųsti daugiau nei 3 mlrd. litų, t. y. 8 proc. daugiau nei praėjusiais metais, praneša Lietuvos radijas.
Finansų analitiko Valdemaro Katkaus teigimu, lietuvių emigrantų perlaidos prilygsta metinėms užsienio investicijoms. Mat tai, kiek užsienio investuotojai investuoja į Lietuvą per visus metus, yra maždaug lygiai tokia pati suma – apie 3 mlrd. litų. Kitaip sakant, lietuvių emigrantai per metus prideda tiek pat pinigų, kiek per metus į mūsų šalį investuoja užsieniečiai. „Tai rodo, jog žmonės ne tik dirba ir užsidirba sau, bet ir taupo, kad paremtų esančiuosius čia, Lietuvoje“, – pabrėžia V. Katkus.
Pasaulio bankas skaičiuoja, kad iš Lietuvos iki šių metų emigravo 440 tūkst. šalies gyventojų. Per 8 metus emigrantai į Lietuvą atsiuntė 18 mlrd. litų. Tai beveik prilygsta pusantrų metų „Sodros“ biudžetui.
Tad galima teigti, kad emigrantai išvyko ne tik dėl savo, bet ir dėl Lietuvos geresnio gyvenimo. Sunku būtų įsivaizduoti, kuo mūsų Vyriausybė užlopytų tokio dydžio skylę, kurią dabar panaikina emigrantai.