Bet kaip taip galėtų nutikti? Juk, pasak paskutinių tyrimų, per artimiausius du dešimtmečius beveik pusė JAV darbų dėl automatizacijos gali tapti nebereikalingi.
Ką tuomet teks daryti darbuotojams? Tapti žmogiškesniems, įsitikinęs Harvardo mokslininkas Davidas J. Demingas.
D. J. Demingas tvirtina, kad socialiniai įgūdžiai per pastaruosius dešimtmečius darėsi vis svarbesni, ypač tiems darbuotojams, kurie siekia didelio atlyginimo ir konkurencingų pozicijų.
Pasak mokslininko, darbo pozicijos, reikalaujančios tiek kognityvinių, tiek socialinių įgūdžių, per pastaruosius kelis dešimtmečius tapo geriau mokamos nei tos, kuriose būtini matematiniai ar analitiniai gebėjimai, tačiau socialiniai įgūdžiai nėra svarbūs.
Šis algų augimas pastebimas visuose lygmenyse.
Mažiausiai tikėtina, kad ateityje automatizuoti taps tie darbai, kuriuose neapsieinama be intensyvios sąveikos su kolegomis ar klientais, o ne vien tik vykdomos analitinės užduotys.
Šie darbai taip pat susiję su gebėjimu atlikti žmogiškos prigimties užduotis, tokias kaip kito asmens požiūrio įvertinimas. Šie žmogiškieji niuansai yra ta sritis, kurios kompiuteriai dar neįvaldė.
Socialiniai įgūdžiai yra patys vertingiausi, kai kalbama apie gebėjimą dirbti komandoje, atlikti kelių įgūdžių deriniu paremtas užduotis.
„Žmogiškoji sąveika darbo vietoje apima komandos darbo našumą, kuomet kiekvienas darbuotojas išnaudoja kolegų stipriąsias puses ir lanksčiai prisitaiko prie besikeičiančių aplinkybių“, – teigia D. J. Demingas.
„Tokia nerutininė sąveika yra esminis žmonių pranašumas prieš mašinas“.
Taip pat svarbu, kad socialinių gebėjimų iškilimas padės įveikti atotrūkį tarp vyrų ir moterų atlyginimų: moterų emocinis intelektas dažnai yra aukštesnis nei vyrų.
