Kaunietis Vidmantas, turintis daugiau nei 15 metų šaltkalvio darbo patirties, pakliuvo į nemalonią situaciją. Kol kas automobilių servise dirbantis vyras nusprendė grįžti prie savo ankstesnės profesijos.
„Buvau darbo pokalbyje, kitą dieną sulaukiau darbdavio skambučio, tačiau kai pasakiau, kad savo kvalifikaciją galiu įrodyti tik sovietiniais laikais gautais įrašais darbo knygutėje, mane atsisakė priimti į darbą“, - pasakojo kaunietis.
Pasak Vidmanto, jis kreipėsi į Kauno teritorinę darbo biržą, tačiau čia pagalbos ir patarimo vyras nerado: „Patarimo nedavė. Sakė, kad neturi jokių sąrašų, kur galėčiau kreiptis, kad mano kvalifikacija būtų pripažinta. Išgirdau, kad kvalifikaciją galiu įgyti, jei darbdavys siunčia į profesinius mokymus. Bet tai kaip mane į juos išsiųs, jei be kvalifikacijos nepriima į darbą“.
Vyras teigė, kad vienintelis įrodymas, kurį jis turi apie šaltkalvio specializaciją – įrašai darbo knygelėje. „Sovietiniais laikais būdavo taip, kad nueini į gamyklą, tris mėnesius dirbi mokiniu, paskui išlaikai teorinį egzaminą ir gauni įrašą darbo knygutėje. Jokio atskiro dokumento neduodavo. Taip pat buvo suteikiama kategorija, kurią galėdavai pasikelti.“
Paklaustas, kodėl nebando susiorganizuoti profesinių mokymų, vyras atsakė: „Tai kad aš pats galėčiau pamokyti tuos mokytojus. Kam man mokėti pinigus? Darbo biržoje klausiau, ar yra kursai, bet sakė, kad neturi jokių sąrašų ir niekuo negali padėti“.
Turi būti pirminę kvalifikaciją įrodantis dokumentas
Lietuvos darbo biržos Užimtumo rėmimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Milda Kojalienė pripažino, kad besikreipiančiųjų su sovietiniais laikais įgytomis kvalifikacijomis atsiranda, tačiau kiekvienas atvejis individualus.
„Jei žmogus jau turi kvalifikaciją, tai nesuprantu, kodėl jis nori dar kartą ją įgyti. Kaip suprantu, jam tereikia tik pripažinti kvalifikaciją“, - išgirdusi kauniečio istoriją komentavo specialistė.
M. Kojalienė teigė, kad sovietiniais laikais įgytą išsilavinimą vis vien turi įrodyti gautas dokumentas: „Pirma kvalifikacija turėjo būti įgyta, toliau darbdavys matydamas, kad žmogus gerai dirbo, turėjo teisę suteikti aukštesnę kvalifikaciją“.
„Šiuo atveju turėjo būti pirminis pažymėjimas, nes darbdavys negalėjo suteikti aukštesnės kvalifikacijos, nesant pirminės“, - kalbėjo darbo biržos atstovė.
Pašnekovė pripažino, kad į profesinio mokymo kursus siųsti daug metų patirtį turinčius specialistus, bet neturinčius to įrodančio dokumento, neprasminga. „Yra daug nekvalifikuotų darbuotojų, kuriuos reikia ten siųsti. Žinoma, kad daug metų vienoje srityje atidirbęs specialistas bus nepatenkintas mokymu, todėl, manau, kad tuo turėtų pasirūpinti Švietimo ir mokslo ministerija“.
Dokumento kopiją galima rasti mokyklų archyvuose
Švietimo ir mokslo ministerijos Profesinio mokymo ir orientavimo skyriaus vyresnioji specialistė Rūta Žukauskaitė pabrėžė, kad kai susiduriama su problemomis dėl sovietiniu laiku įgytos profesinės kvalifikacijos darbo vietoje nepripažinimo, siūloma kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją.
„Sovietiniais laikais, kaip ir dabar, į profesines mokyklas priimdavo mokinius su įvairiu išsilavinimu (neturinčius pagrindinio (su pradiniu), su pagrindiniu ir su viduriniu išsilavinimu). Baigę tik profesinio mokymo programą ar kartu su ja ir pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą ir išlaikę egzaminą, mokiniai gaudavo mokymosi pasiekimus patvirtinantį ir mokymo progamos baigimą liudijantį dokumentą – profesinio mokymo pažymėjimą ar diplomą “, - aiškino specialistė., - aiškino specialistė.
Jei darbuotojas neturi įgyto išsilavinimo, tačiau turi reikiamų žinių ir patirties darbui atlikti, Švietimo ir mokslo ministerija padėti negali. Pašnekovė teigė, kad atestacijų programos ministerija nevykdo, todėl susitvarkyti dokumentus dėl savo kvalifikacijos darbuotojas turi pats: „Ministerija neformalaus švietimo nepatvirtina. Jei yra įgijęs kompetenciją neformaliai, turi kreiptis į darbdavį. Jei darbdaviui tinka, tai darbuotojas priimamas. Arba galima kreiptis į Prekybos, pramonės ir amatų rūmus, kurie nukreips į profesinę mokyklą ir leis išsilaikyti egzaminus“.
Įrašai darbo knygutėje – patirtis, bet ne išsilavinimas
Kauno teritorinės darbo biržos atstovė spaudai Inga Balnanosienė teigė, kad istoriją apie grįžti dirbti šaltkalviu negalintį asmenį girdi pirmą kartą – tokių kreipimųsi nebūna.
„Paprastai, jei darbdavys nori įdarbinti asmenį ir daugiau dėmesio skiriama žmogaus kompetencijai, o ne popieriui, tai tokių problemų nekyla“, - teigė specialistė.
„Diplomai, įgyti sovietinėje Lietuvoje, nėra nepripažįstami. Šiuo atveju tikriausiai jis neturi tokio pažymėjimo. Tokiu atveju asmeniui galima būtų dalyvauti profesinio mokymo programoje. Profesinis mokymas yra organizuojamas taip, kad darbdavys, jei darbuotojas yra tinkamas, gali siųsti į profesinį mokymą trišalės sutarties pagrindu. Toks mokymasis yra finansuojamas“, - tvirtino I. Balnanosienė.
Tokiu atveju darbuotojas turi registruotis darbo biržoje, sutarti su darbdaviu, kad bus priimtas, ir pradėti mokymus. Tačiau dirbti žmogus neišklausęs teorinio kurso negalėtų: „Praktinis mokymas jau galėtų būti atliekamas darbdavio vietoje“.
