Kaip rašo „Lietuvos žinios”, didžiausi šalies bankai SEB ir „Swedbank" tvirtina, kad vos kelis tūkstančius pelno mokesčio nuo uždirbtų pinigų sumokėjo dėl to, kad į pelningus metus buvo perkelti anksčiau patirti nuostoliai.
Itin nedidelė sumokėta pelno mokesčio suma nustebino Seimo Biudžeto ir finansų komitetą.
Politikai taip pat prakalbo įtariantys, kad Lietuvoje veikiantys užsienio komercinių bankų filialai iš motininių bankų galbūt skolinosi gerokai didesnėmis palūkanomis už tuo metu esančias rinkoje. Tokiu būdu jie esą galėjo deklaruoti mažesnį pelną, taigi ir mokėti mažiau pelno mokesčio.
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė nesistebi menkomis didžiųjų bankų sumokėtomis pelno mokesčio sumomis. „Tarp Lietuvos banko ir Finansų ministerijos, taigi politikų, egzistuoja toks prigimtinis konfliktas: bankas visada suinteresuotas, kad atidėjinių (piniginių lėšų, skirtų dėl rizikų susidarantiems nuostoliams kompensuoti ar padengti, dėl ko kaupiasi nuostoliai – aut.) sistemoje būtų kuo daugiau. Atidėjiniai reiškia, kad sukaupiama daugiau kapitalo, garantuojančio, jog nenumatytų aplinkybių atveju nuostolius galės prisiimti akcininkai. Politikai situaciją dažniau vertina iš trumpesnio laikotarpio perspektyvos: juk biudžetą surinkti reikia šiandien, o kažkas nemoka mokesčių“, - kalbėjo I.Šimonytė.
I.Šimonytė „Lietuvos žinioms” paaiškino, kad mokesčių mokėtojai turėtų būti suinteresuoti, kad bankas turėtų kuo daugiau atidėjinių.
„Priešingu atveju gali būti taip, kad bankas trumpuoju laikotarpiu sumokės daugiau pelno mokesčio, bet dėl tos priežasties, jog kapitalo banke iš esmės nėra, o banko būklė atspindėta neteisingai, atsitiks tai, kas tokiais atvejais atsitinka: arba valstybė turės duoti kapitalą iš savo kišenės, arba bankas bankrutuos, ir valstybė turės padengti indėlių draudimą“, - aiškino I.Šimonytė.
Valstybinė mokesčių inspekcija nuo vasaros pradžios tikrina bankų veiklą, tačiau tyrimo rezultatų nekomentuoja.
