Šalies ekonomikai gelbėti skirtą paramą iš vadinamojo skolintojų trejeto (Europos Komisijos, Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo) Atėnai gaus tik iki vasario pabaigos, skelbia businessinsider.com.
Naujoji Graikijos valdžia galėjo siekti šalies ūkio gelbėjimo programos pratęsimo (to tikėjosi ir dauguma analitikų), tačiau šalies finansų ministras Yanis Varoufakis sausio pabaigoje pareiškė, kad šalies valdžia su skolintojų trejetu „bendradarbiauti neketina“.
Tai reiškia, kad vilties, jog kovą Graikijai pavyks grąžinti didžiules skolas, praktiškai nėra.
„Bloomberg“ svarsto, ką teks patirti Graikijai, kai šalyje paprasčiausiai nebeliks pinigų.
Jeigu nebus pakeltos Graikijai skolintojų trejeto nustatytos trumpalaikio skolinimosi lubos, šiuo metu siekiančios 15 mlrd. eurų, šalies valdžiai pinigų pritrūks jau vasario 25 dieną, teigia anonimu panoręs išlikti ekspertas. Jau prieš tris savaites tarptautiniai pareigūnai viešai svarstė, ar, esant tokiai situacijai, Graikijai pavyks išsilaikyti iki 2015 metų vidurio.
Graikams ir toliau skubant iš bankų atsiimti pinigus ir bandant išvengti mokesčių, naujasis Graikijos premjeras Alexis Tsipras, naudodamasis lėšomis iš socialinio saugumo fondų ir delsdamas atsiskaityti su pardavėjais, ištemps vos kelias savaites, teigia neįvardytas šaltinis. Jau kovo pabaigoje Graikijai teks priimti sunkų sprendimą – galiausiai sutikti su sąlygomis, kurioms šiuo metu taip aktyviai priešinasi, arba pamiršti eurą.
Nerimaujama, kokį sprendimą tokiu atveju gali priimti nepavydėtinoje situacijoje atsidūrusi Graikijos vyriausybė. Valdančiosios partijos „Syriza“ šilti santykiai su Maskva verčia nuogąstauti, ar tik Atėnai nenuspręs pagalbos ieškoti Rusijoje.
„Barclays“ analitikai mano, kad tikimybė, jog Graikija bus priversta palikti euro zoną, šiuo metu yra žymiai didesnė nei tada, kai prieš pustrečių metų stebėjome euro zonos krizės kulminaciją: „Trumpiau tariant, esame įsitikinę, kad Graikijos valdžios ir Europos Sąjungos susitarimas vis dar įmanomas, tačiau, lyginant su sudėtinga situacija 2012 metais, tikimybė, kad Graikija bus priversta atsisakyti euro, taip pat žymiai didesnė. Radikalių pažiūrų partijų atgimimas Europoje, pavyzdžiui Ispanijos „Podema“, iš Europos Sąjungos politikos strategų atima galimybę nuolaidžiau vertinti Graikijos reikalavimus“.
Vasario 5 dieną susitinka Graikijos finansų ministras Y. Varoufakis, ekonomikos profesorius, ypač besidomintis žaidimų teorija, ir Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble, kuris dėl Graikijos pasitraukimo iš euro zonos jaučiasi gana „ramiai“.
