„Man reikia maitinti vaiką! Ką man dabar daryti“, – 32 metų sekretorė Zojė Kalis sakė naujienų agentūrai AFP, negavusi pinigų jau trečiame bankomate, kuriuos patikrino sostinės centriniame prabangiame Kolonakio rajone.
Šalyje, kurioje labiau įprasta atsiskaityti grynaisiais pinigais, o ne bankų kortelėmis, premjero Aleksio Cipro sprendimas savaitei uždaryti bankus ir apriboti per parą leidžiamų išgryninti pinigų kiekį graikams sukėlė didelį nerimą.
Šis sprendimas veikiausiai taps skaudžiu smūgiu šalies ekonomikai: turimi pinigai veikiau bus kraunami į kojines, o ne leidžiami naujiems drabužiams, restoranams arba atlyginimams didžiuliame Graikijos šešėliniame sektoriuje.
Saulėtą dieną kavinių staliukai visoje sostinėje buvo padengti, bet vienos užeigos savininkas Nikas Gialicis (Nikos Gyallitsis) prognozavo, kad lankytojų sumažės maždaug perpus, nes žmonės stengsis taupyti ir pirks tik būtiniausius dalykus, tokius kaip maistas ir degalai.
„LIKSIU BE PINIGŲ“
„Kad pirktum, turi būti patenkintas ir užtikrintas ateitimi, bet dabar nebežinai, kas bus kitą dieną“, – sakė jis.
Netoliese esančios aprangos parduotuvės savininkas Panajotis Vergetis sakė atpiginęs savo prekes 30 proc., kad tik priviliotų pirkėjų.
„Bijau, kad prarasiu darbą ir liksiu be pinigų“, – sakė medžiagų parduotuvėje dirbanti Sofija Chronopulos.
„Bankai uždaryti, viršininkas neturi pinigų, o sąskaitas reikia apmokėti“, – skundėsi ji.
Oficialiai iš sąskaitų leidžiama išsigryninti po 60 eurų per parą, bet daugelis graikų sakė, kad jų pastangos gauti nors kiek pinigų buvo bergždžios.
Iš pažiūros smarkiai išsigandęs 28 metų bedarbis Chrisas Bakas buvo išpiltas šalto prakaito, žvelgdamas į bankomato ekraną.
„Nėra pinigų, nėra vilties – kaip mes patekom į tokią padėtį? Tai juodasis pirmadienis“, – aimanavo jis.
Pensininkai paryčiais lūkuriavo eilėse prie bankų skyrių, tikėdamiesi, kad vis dėlto sulaukti savo pensijų, kurios turėjo būti išmokėtos pirmadienį. Finansų ministerija nurodė, kad pensijų mokėjimo tvarka bus paskelbta vėliau pirmadienį.
Nors atsiskaitymai kredito ir debeto kortelėmis nebuvo apriboti, dauguma mažmenininkų pirmadienio rytą mokėjimų bankų kortelėmis nepriėmė.
Daugelis graikų pensininkų neturi bankų kortelių ir savo pensijas atsiima bankų skyriuose. Prie bankų nutįso ilgos senyvo amžiaus žmonių eilės, nors jiems buvo pasakyta, kad finansų institucijos pirmadienį neatsidarys.
„TYLA PRIEŠ AUDRĄ“
Nors bankų operacijos buvo apribotos, leidžiama atlikti elektroninius pinigų pervedimus ir apmokėti sąskaitas – bet tik šalies viduje. Vyriausybė taip pat pažymėjo, kad suvaržymai nebus taikomi užsieniečiams turistams, kurie gali išsiimti neribotą kiekį grynųjų pinigų, naudodamiesi užsienyje išduotomis bankų kortelėmis.
Atėnų istorinėje Konstitucijos aikštėje, kur per pastaruosius metus ne kartą vyko riaušės dėl griežto taupymo priemonių, kurias ankstesnė vyriausybė vykdė pagal susitarimą su šalies tarptautiniais skolintojais, turistai, fotografuojantys parlamento pastatus, sakė jaučiantys tvyrančią įtampą.
„Kažkokia baugi ramybė – tarsi tyla prieš audrą“, – sakė prancūzė Jestin Marina, atvykusi trijų dienų atostogų su savo vyru ir sūnumi..
Šeima dėl visa pikta pasiėmė į kelionę daugiau grynųjų pinigų ir buvo perspėta saugotis vagių, bet teigė jų nebijanti.
Turistas Michelis Ammannas iš Šveicarijos taip pat sakė pasiėmęs daug grynųjų.
„Taupėme, kad nepristigtumėm pinigų. Mūsų viešbutis įsikūręs priemiestyje, o žmonės ten atrodo labai pavargę, labai susirūpinę, – pasakojo jis. – Man gaila graikų: jų buvo prašoma paaukoti viską, netgi apatinius baltinius.“
Kapitalo valdymo priemonėmis siekta suvaldyti lėšų nuotėkį iš Graikijos bankų ir paskatinti šalies skolintojus padaryti nuolaidų iki antradienio, kai liausis galiojusi anksčiau šaliai suteikta didžiulio masto finansinio gelbėjimo programa.
Sukakus tam galutiniam terminui, Graikija praras teisę į paskutinę 7,2 mlrd. eurų tos programos išmoką ir tikriausiai neįstengs sumokėti 1,6 mlrd. eurų skolos Tarptautiniam valiutos fondui, kurios grąžinimo terminas sukanka tą pačią dieną.
Europos Komisija, aukščiausioji ES vykdomosios valdžios institucija, pareiškė, kad kapitalo kontrolės priemonių įvedimas yra „akivaizdžiai pateisinamas“.
Už finansinį stabilumą atsakingas ES komisaras Jonathanas Hillas pridūrė, kad laisvas kapitalo judėjimas turėtų būti atkurtas kiek įmanoma greičiau ir kad Komisija stebės, kaip yra taikomi bet kokie suvaržymai.