Graikija – labai nepavydėtinoje situacijoje

Apsukusi ratą per Europos Sąjungos sostines Graikijos valdžia kiek atlyžo arba, kaip juokauja užsienio analitikai, naujasis graikų finansų ministras į savo vyną ėmė pilti daugiau vandens.

Trečiadienį Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis euro zonos finansų ministrams pristatinėjo pačių parengtą dešimties punktų planą, kuris pakeistų 30 proc. susitarimo dėl tarptautinės finansinės paramos ir ištęstų skolų grąžinimą. Šiuo metu bendra Graikijos skola sudaro apie 320 mlrd. eurų.

Tačiau nepaisant noro kalbėtis, Graikijos Vyriausybė į savo programą įtraukė priešrinkiminius pažadus baigti nesibaigiančio taupymo erą. Tuo pačiu nenumaldomai senka laikas, kai baigsis dabartinės finansavimo programos laikas ir šalis gali likti visiškai be pinigų.

DELFI kalbinti ekonomistai mano, kad vis dėlto bus rastas sprendimas šiek tiek sušvelninant paskolų sąlygas. Juodžiausiu, tačiau mažai tikėtinu scenarijumi, įvardijamas Graikijos bankroto paskelbimas ir pasitraukimas iš euro zonos.

Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas laikosi nuomonės, kad prasiskolinusi šalis tiesiog yra įsprausta į kampą.

„Užsienio spaudoje plinta komentarai, kad graikų finansų ministras į savo vyną pradėjo pilti daugiau vandens. Ko gero, tas ūpas, kuris buvo prieš važiuojant per Europos sostines ir institucijas, atlėgo, nes graikai visur gavo riebų „ne“ ir grįžo namo suprasdami, kad pirminis pergalingas planas greitai visus nustebinti pasiūlymu sumažinti skolas neišdegė. Dabar jie yra įsprausti į kampą, nes iš vienos pusės spaudžia Graikijos žmonėms duoti pažadai, kad greitai viskas pasikeis, iš kitos pusės – niekas nieko nenori greitai keisti“, - DELFI komentavo jis.

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble šią savaitę pasakė, kad prieš kalbant apie naujus paramos mechanizmus reikia išsiaiškinti apie esamų sąlygų įgyvendinimą.

„Tai reiškia, kad graikų laukia labai ilgos derybos dėl to, kad jie turi elgtis pagal jau pasirašytus dokumentus, o Europos institucijos nėra suinteresuotos kalbėti apie naujus paramos planus. Taigi graikų Vyriausybė yra labai nepavydėtinoje situacijoje ir ji turėtų būti produktyvesnė. Ko gero, pasipils įvairūs planai, kurie bus siūlomi Europos institucijoms ir bus stengiamasi gauti bent kažkokį pritarimą, nes kol kas graikų Vyriausybė nieko negali pateikti savo rinkėjams kaip pergalės“, - svarstė jis.

Apokaliptinis scenarijus graikams

Vasario 28 d. baigiasi dabartinės finansinės programos galiojimas, tačiau šalis jau anksčiau atsisakė paskutinių pervedimų.

„Jeigu nebus priimta naujų susitarimų iki to laiko, tai reikštų labai stiprų Graikijos finansinės situacijos pablogėjimą. Sunku įvertinti, kiek pinigų jie turi ir kiek dienų ar savaičių jie dar gali tempti. Tai reiškia, kad jie netektų pinigų srauto ir, ko gero, jie bus priversti mažinti arba nutraukti išlaidas iš biudžeto. Didžiausia našta tokiu atveju gula ant biudžetinio sektoriaus ir pensininkų pečių. Graikai pinigų gali gauti tik iš užsienio. Tai reikštų paniką Graikijos obligacijų rinkoje, nes investuotojai sieks jomis atsikratyti ir didžiulį smūgį šios šalies bankų sektoriui“, - teigė M. Dubnikovas.

Pasak ekonomisto, nesutarus iki vasario 28 d. dėl naujo finansavimo mechanizmo, lauktų Graikijos bankų akcijų griūtis. Jo nuomone, iš dabartinių Graikijos Vyriausybės veiksmų matyti, kad vis dėlto bus bandoma siekti kompromiso.

„Realiausias scenarijus gali būti, kad persvarstys Graikijos paskolų sąlygas, galbūt kažkiek ištempti grąžinimo laiką, o graikai nebesvarstys dalies skolos nurašymo. Kol jie to prašo, tol jie yra aklavietėje, nes „troika“ (ES, ECB ir TVF) gali juos lengvai spausti, nes žino, kad jiems ateis diena „X“, kai baigsis pinigai. Tada pati Graikijos Vyriausybė turės pasakyti, kad pinigų nebėra ir ji nebegali mokėti. Tada klausimas, ar ta Vyriausybė apskritai išsilaikys“, - teigė jis.

Blogiausias scenarijus, pašnekovo nuomone, būtų toks, jeigu graikai pareikštų, kad jie skelbia bankrotą ir nebeatiduos jokių paskolų.

„Tada prasidėtų labai rimtos diskusijos dėl Graikijos išstojimo arba išmetimo iš euro zonos. Jų bankinė sistema žlugtų visiškai arba bent iš dalies. Tada Graikijoje turbūt prasidėtų dideli neramumai, nes žmonių pajamos smuktų, o biudžetinio sektoriaus darbuotojai negautų pinigų. Tada būtų kalbama apie drachmos sugrąžinimą, nes tik tokiu atveju jie galėtų įsivesti kažkokią valiutą, nes eurų spausdinti negalėtų. Tačiau tai būtų apokaliptinis variantas, kuris yra mažai tikėtinas“, - kalbėjo M. Dubnikovas.

Šalis yra bankrutavusi

Ekonomisto Valdemaro Katkaus nuomone, su graikais gali būti sutarta dėl paskolų grąžinimo laikotarpio pailginimo ir palūkanų sumažinimo.

„Pirmiausiai graikai turi pasakyti, ar vykdys prisiimtus įsipareigojimus. Antras dalykas, reikia pateikti naują programą, kurios šiuo metu nėra. Niekas nepasakė, kad nurašinės skolas. Dabar Graikija į biudžetą surenka daugiau pinigų nei išleidžia, tai yra gerai, tačiau pagrindinė bėda, kad kiekvienais metais jiems reikia sumokėti dalį paskolų ir palūkanas, tai kasmet sudaro apie 4,2 proc. BVP. Jeigu skolos aptarnavimas yra didesnis nei BVP augimas, tai reiškia, kad skola didėja. Taigi klausimas, kaip galima sumažinti skolos aptarnavimo išlaidas? Galima prailginti laikotarpį ir sumažinti palūkanas“, - DELFI sakė jis.

Nuo 2010 m. Graikijai europinės institucijos ir atskiros šalys pagal dvišales sutartis paskolino apie 240 mlrd. eurų, kai jau niekas kitas jai nebeskolino.

Ekonomistas primena, kad Graikija, kaip valstybė, yra bankrutavusi, tačiau finansiškai palaikoma euro zonos šalių ir ECB.

„Šios šalies naujasis finansų ministras juokaudamas ir kartu atspindėdamas tragišką padėtį prisistato esąs bankrutavusios valstybės finansų ministras. Jeigu šalis pasiskelbtų bankrotą ir pasitrauktų iš euro zonos, pirmojo smūgio sulauktų Graikijos bankai, iš paskos eitų įmonių bankrotai“, - sakė V. Katkus.

Ar Rusija gali padėti Graikijai?

Kalbas apie Rusijos galimybes padėti Graikijai V. Katkus vadina spekuliacijomis.

„Rusijos BVP prilygsta Nyderlandų BVP, kuri yra septinta ES valstybė. Be to, 30 proc. Rusijos biudžeto šiuo metu tenka armijai. Trečias aspektas, kad Rusijos užsienio atsargos šiuo metu yra lygios visai Graikijos skolai. Taigi galima pasakyti, kad Rusija yra per maža, kad galėtų patraukti tokią šalį kaip Graikija“, - kalbėjo ekonomistas.

Tuo metu lyginant su visa euro zona, Graikijos ekonomika tesudaro 1,3 proc. euro zonos BVP.

Skaičiuojama, kad artimiausiems penkeriems metams Graikijai reikės pasiskolinti 35 mlrd. eurų, tačiau tik tuo atveju, jeigu ji vykdys suplanuotą privatizaciją. Tačiau dabartinė Vyriausybė sustabdė privatizaciją, todėl jai nevykstant pasiskolinti reikės apie 60 mlrd. eurų. Skaičiuojama, kad apie 60 proc. šaliai suteiktų paskolų atiteko senųjų grąžinimui.

Graikijos situacija – išskirtinai bloga

V. Katkus atkreipia dėmesį, kad ir dabar vidutinė Graikijos paskolos trukmė yra daugiau nei 16 metų – pakankamai ilga. Be to, šalies skola sudaro apie 174 proc. BVP ir pagal šį santykį yra antra pasaulyje po Japonijos.

„Daug kas sutinka, netgi tas pats George'as Sorošas sako, kad graikai niekada negalės grąžinti savo skolų ir jas reikės nurašinėti. Tačiau kol kas nė viena paskolą suteikusių Vyriausybių neturi įgaliojimų, kad savo mokesčių mokėtojų pinigus galėtų nurašyti, tokios procedūros nėra numatytos ir institucijų, kurios suteikė paskolas, įstatuose“, - kalbėjo pašnekovas.

Pasak ekonomisto, skaičiuojama, kad Graikijos pasitraukimas iš euro zonos nesukeltų labai didelių problemų, priešingai nei tai būtų buvę 2008-2009 m.

„Dabar investuotojai Graikiją jau yra izoliavę ir žiūri kaip į savotišką reiškinį, kuris nepersimestų į kitas šalis. Krizė Graikijoje yra pati giliausia krizė Vakarų pasaulyje per paskutinius 120 metų“, - sakė jis.

Graikijos BVP lyginant su 2008 m. vis dar yra 25 proc. mažesnis, Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, praėjusių metų rudenį Graikijoje nedarbo lygis buvo 25,1 proc., o jaunimo nedarbo lygis – 50,6 proc.

Tapkite DELFI draugais „Facebook“ ir pirmieji sužinokite svarbiausius Lietuvos ir pasaulio įvykius!