Bankas „pasiruošęs įsikišti kai ir kuomet reikės“, sakė šaltinis, pridūręs, kad „joks kitas sprendimas nebuvo priimtas“ per ECB posėdį.
Šis sprendimas reiškia, kad bankas toliau teiks Nepaprastosios likvidumo pagalbos programą (ELA) Graikijai, bet krizinio finansavimo, kuriuo gali pasinaudoti tos šalies bankai, dydis liks įšaldytas – maždaug 89 mlrd. eurų.
Būtent ECB sekmadienį priimtas sprendimas nedidinti krizinio finansavimo Graikijos bankams paskatino Atėnus savaitei uždaryti bankus ir apriboti grynųjų pinigų išėmimą iš kiekvienos sąskaitos iki 60 eurų per parą.
Trečiadienį įvykęs banko, kurio būstinė įsikūrusi Frankfurte, posėdis buvo pirmasis po to, kai Atėnų ir jų tarptautinių skolintojų derybos žlugo praeitą savaitgalį, o vyriausybė paskelbė referendumą dėl skolintojų naujausių pasiūlymų vykdyti reformas mainais į finansinę pagalbą.
Skolų krizė pagilėjo antradienį, kai Graikijos tarptautinė finansinės pagalbos programa oficialiai baigėsi, o šalis neįstengė iki galutinio termino atlikti mokėjimo tarptautiniam valiutos fondui, tapdama pirmąja pasaulyje išsivysčiusia valstybe, kurioje susiklostė tokia padėtis. Taip pat padidėjo susirūpinimas, kad Graikija gali būti priversta pasitraukti iš euro zonos.
ELA programa buvo įkurta kaip pagalbos priemonė mokioms finansinėms institucijoms, susidūrusioms su trumpalaikiu lėšų stygiumi, tačiau galiausiai tapo įrankiu palaikyti visos Graikijos ekonomikos gyvybingumą, Atėnams ir jų kreditoriams ginčijantis dėl naujos skolinimosi sutarties.