Pasak kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ analitiko Stasio Jakeliūno, panaši padėtis greičiausiai išliks tol, kol probleminės euro zonos valstybės ras būdų, kaip spręsti kilusias ekonomikos problemas.
„Alternatyvų, kur panaudoti tuos pinigus, nėra. ECB prieš kurį laiką sudarė galimybes bankams pasiskolinti didžiulę sumą, kad būtų išvengta kreditų sutrikimų ateityje ir, matyt, didžioji dalis pinigų grįžo į tą patį ECB. Manau, kad tai tęsis bent iki tol, kol didžiosios probleminės ES valstybės, pirmiausia Graikija, Portugalija, Ispanija, Italija, neišspręs savo problemų. <…>Tol, kol neišsispręs valstybių skolų arba jų patikimumo problema, tol tos (skolinimo) problemos išliks ateityje”, - sakė S. Jakeliūnas pirmadienį „Žinių radijo“ laidoje „Kuo gyveni, Europa?“.
Pasak S. Jakeliūno, tokia padėtis esą susiklosčiusi ir Lietuvos bankiniame sektoriuje.
„Lietuvos centrinis bankas irgi panašių priemonių taiko ir taiko aukcionus indėliams centriniame banke ir iš ataskaitų matosi, kad ten taip pat yra laikoma nemažai pinigų. Komerciniai bankai nelabai linkę skolinti vienas kitam, kitą vertus neturi pakankamai pelningų ir mažos rizikos projektų, kur galėtų tuos pinigus panaudoti”, - teigė analitikas.
Lietuvos bankas praėjusių metų pabaigoje ėmėsi likvidumo valdymo priemonių. Komerciniams šalies bankams suteikiama galimybė savo perteklines lėšas padėti kaip terminuotuosius indėlius Lietuvos banke, o lėšų stokojantiems bankams – parduoti centriniam bankui anksčiau įsigytus Lietuvos vyriausybės vertybinius popierius.
Investicinio banko „Orion Securities“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas Donatas Frėjus įsitikinęs, kad naujos likvidumo valdymo priemonės didesnio pavojaus litui neturės.
„Kol kas tokios grėsmės nematau. Tai yra ne tik pinigų rinkos priemonė, bet ir pinigų likvidumo reguliavimo bankinėje sistemoje priemonė. Taigi apie grėsmes litui būtų galima aiškintis tik tuomet, jei Lietuvos centrinis bankas pradėtų vykdyti aktyvią monetarinę politiką, didindamas pinigų masę ekonomikoje, bet tomis pačiomis priemonėmis jis gali veikti kaip tarpininkas tarp skirtingų Lietuvos bankų - paimdamas iš vienų nereikalingą likvidumą ir perduodamas kitiems.<…>Kol kas nesimato kažkokių intencijų, kad Lietuvos bankas didintų pinigų masę”, - „Žinių radijui“:sakė D. Frėjus.
