Euro zonos atstovai jau pradėjo derybas dėl galimo Graikijos įsiskolinimų švelninimo, tačiau galutinį savo sprendimą siekia atidėti iki 2018 metų. TVF savo ruožtu teigia, kad Graikijos skolos grąžinimas nėra tvarus procesas, o šalies investuotojams šiuo metu reikia daugiau aiškumo.
Analitikai mano, kad euro zonos finansų ministrai, susitiksią jau ateinantį ketvirtadienį, greičiausiai paruoš laikiną, sąlyginį planą, nurodo posėdį rengiantys pareigūnai. Svarbiausia, pasak jų, pasiekti mažėsiančią Graikijos skolos naštą nemažinant pačio įsiskolinimo, t. y. pakeisti jos sąlygas: sumažinti palūkanas, pratęsti terminus, riboti įmokas priklausomai nuo šalies ekonomikos augimo.
Dar gegužės 9 d. finansų ministrai savo patarėjams nurodė išnagrinėti, ar tokios specifinės priemonės gali būti Graikijai pasiūlytos "kraštutiniu atveju" 2018-aisiais. Beje, šios priemonės būtų taikomos tik jeigu šalis įvykdytų visas sutartas reformas. Prierašas "kraštutiniu atveju" atsiranda visuose euro zonos pareigūnų pasisakymuose nuo pat 2012 metų lapkričio. Daugiausiai šiai pozicijai prieštarauja Vokietija, nurodanti, kad tokių priemonių gali "ir visai neprireikti".
TVF atstovams tokių abejonių nekyla. "Norint užtikrinti skolos tvarumą (...) mūsų partneriai Europoje turi būtinai imtis ryžtingų veiksmų. Svarbiausia - užtikrinti ir toliau švelninamą oficialią skolą", - teigiama TVF pranešime.
