Ekspertai mano, kad šių metų sausį, palyginti su praėjusių metų gruodį registruotais duomenimis, labiausiai euro zonoje smuko energetikos sektoriaus prekių kainos - 8,9 proc., palyginti su gruodį 6,3 proc. smukusiomis kainomis.
Maisto produktų, alkoholio ir tabako kainos sumažėjo 0,1 proc., palyginti su 0 proc. gruodį.
Ne energetikos sektoriaus produkcijos kainos pirmąjį šių metų mėnesį taip pat sumažėjo 0,1 proc., palyginti su nepakitusiomis kainomis gruodį.
Šių metų sausį, palyginti su 2014 metų gruodžiu, išaugo tik paslaugų kainos - 1,0 proc., palyginti su 1,2 proc. pakilusiomis kainomis gruodį, rodo preliminarūs "Eurostat" duomenys.
DELFI skelbė, kad prognozuota 0,2 proc. defliacija (pinigų vertės augimu) euro zonai. Tai pirmas kartas nuo 2009 m., kai fiksuojamas pinigų vertės augimas. Kaip tai gali paveikti Lietuvius, kurie prieš kelias dienas tapo euro klubo nariais?
Paskelbta defliacija, anot Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininko Mariaus Dubnikovo, yra gera žinia trumpu periodu, nes pingant prekėms mes galėsime sau leisti daugiau, tačiau jei tai užsitęs susidursime su problemomis. Būtent jas Europos centrinis bankas ir ketina spręsti naujomis paramos programomis, kurios susijusios su pinigų masės didinimu.
Defliacija nenaudinga ekonominiu požiūriu, tad ja reikia džiaugtis dabar bet stebėti ir baimintis, kad ji neužsitęstų. ECB veiksmai gali būti raktas, nes padidinus pinigų masę, jų vertė pradeda mažėti ir vartotojai nori greičiau įsigyti prekių. Lietuvai būnant euro zonos dalimi šis procesas itin aktualus, nes mūsų pagrindiniai prekybos partneriai taip pat yra euro zonos nariai.
