Beveik pusė apklaustų senolių per mėnesį santaupoms atidėti gali 37 eurus – tai sudaro dešimtadalį šalies vidutinės pensijos.
„Tyrimo rezultatai rodo, kad daugelis vyresnio amžiaus žmonių gauna per mažas pajamas, kad galėtų taupyti. Netgi jei ir susikaupia santaupų, jos skiriamos padengti kasdienėms išlaidoms, – sakė tyrimą užsakiusio banko „Inbank“ vadovas Janas Andersoo. – Didžioji dalis pensininkų santaupas laiko grynaisiais pinigais namuose, o tai tikrai nėra saugiausias ar protingiausias būdas taupyti. Netgi jei turima suma nedidelė, o žmogus neplanuoja jos greitai išleisti, geriau pinigus laikyti saugioje vietoje, kur jie galės dar ir augti“.
Anot J. Anderso, estus pinigus po čiužiniu kišti skatina smarkiai sumažėjusios indėlių palūkanų normos. Paprastiems žmonėms nuo palūkanų infliacijos nei šilta, nei šalta, tačiau dabar jie jaučiasi apvaginėjami.
„Prieš prasidedant krizei, bankai siūlė 8 proc. siekusias palūkanas, tačiau dėl tuo metu siautėjusios aukštos infliacijos realios pajamos iš indėlių sumažėdavo,– teigė J. Anderso. – Dabar bankų siūlomos 2,85 proc. palūkanos yra labai geros“.
Nepaisant to, trečdalis apklaustų pensininkų teigė netaupantys. 45 proc. apklaustųjų per mėnesį atsidėti gali nedideles pinigų sumas – vidutiniškai 37 eurus. Be to, paaiškėjo, kad taupyti labiau linkusios moterys.
