Investuojant šio finansavimo laikotarpio lėšas, jau įgyvendinti 83 projektai vietos plėtros strategijų rengimo, vandentvarkos ir verslo skatinimo srityse. Iš Europos Komisijos (EK), pateikus pirmąją tarpinio mokėjimo paraišką, gauta 206 mln. eurų ES fondų lėšų.
Be to, pastarąjį ketvirtį EK patvirtino pirmąjį Lietuvos didelės apimties projektą „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio III etapas“. Tai taip pat pirmasis ir vienintelis šiuo metu EK patvirtintas projektas ES, pateiktas pagal procedūrą, kai projekto paraiškos kokybę vertina nepriklausomi ekspertai.
Dar vienas ne mažiau svarbus pasiekimas – Finansų ministerijos kartu su Europos investicijų banku (EIB) ir Aplinkos ministerija įsteigtas pirmasis ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje fondas energetikos srityje, veikiantis kaip garantijų finansinė priemonė, padėsianti pritraukti daugiau privačių lėšų. Iki šiol garantijos buvo teikiamos tik verslo srityje, energijos taupymo srityje tai - naujovė. Į Rizikos pasidalijimo fondą investuota 100 mln. eurų ES fondų lėšų.
Pasak finansų ministrės Rasos Budbergytės, džiugina ne tik investicijų panaudojimo tempas, bet ir tai, kad Lietuva jau gali pasidalinti sukaupta investicijų planavimo ir projektų įgyvendinimo patirtimi.
„Lietuva yra antra tarp naujųjų ES šalių ir penkta tarp visų šalių narių pagal šio finansavimo laikotarpio ES fondų lėšų panaudojimą – tai rodo, kad lėšas investuojame sparčiai ir atsakingai. Be to, pamažu tampame šalimi, kurios patirtį, notifikuojant didelės apimties projektus, gali perimti ir kitos valstybės narės“, – sakė ministrė.
Didžiausia pažanga šių metų trečiąjį ketvirtį padaryta atnaujinant daugiabučius (suteiktos 125 paskolos), vykdant vandentvarkos (per 50 tūkst. gyventojų bus pagerintas geriamojo vandens tiekimas, 2 tūkst. – nuotekų tvarkymas) bei smulkaus ir vidutinio verslo projektus (253 įmones pasiekė investicijos). Taip pat apmokant bedarbius (dalyvavo beveik 2,5 tūkst. asmenų) ir teikiant socialines paslaugas (pasinaudojo 527 asmenys ar šeimos).
Finansų ministerijos iniciatyva nuolat ne tik vertinama lėšų panaudojimo sparta, bet ir siūlomos priemonės ES investicijų efektyvumui užtikrinti. Per pastarąjį ketvirtį įgyvendinti konkretūs sprendimai didesniam ES fondų lėšų efektyvumui: kultūros srityje įtvirtinti reikalavimai dėl pradėtų investicijų į infrastruktūros objektus užbaigtumo, Sveikatos apsaugos ministerija privalės atidžiau vertinti sveikatos apsaugos įstaigų planuojamos įsigyti brangios įrangos poreikį ir, siekdama pritraukti kvalifikuotus gydytojus dirbti regionuose, įgyvendins tam skirtą specialią priemonę.
