Europos Parlamento nario Bronio Ropės iniciatyva Žemės ūkio rūmuose (ŽŪR) surengta diskusija apie Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (taip oficialiai vadinama laisvosios prekybos sutartis) „lūkesčius ir perspektyvas“.
Ragino žinutėmis
Sutarties priešininkai mobiliaisiais telefonais, elektroninėmis žinutėmis, socialinių tinklų skelbimais jau išvakarėse vienas kitą ragino kuo gausiau dalyvauti diskusijoje ir sugalvoti valdininkams, pareigūnams kuo griežtesnių klausimų. Vykstant diskusijai paskelbta, kad daugiau nei milijonas ES gyventojų pasirašė protesto peticiją prieš laisvosios prekybos sutartį ir jos „neišvengiamus palydovus“ – genetiškai modifikuotus maisto produktus.
Diskusijos rengėjai apgailestavo, kad lietuviai protestuoja labai vangiai, o mūsų ūkininkai apskritai beveik nesidomi, kaip pagal griežtus ES standartus jų išauginti ir pagaminti maisto produktai galės varžytis su amerikietiškais valgomais genų inžinerijos kūriniais.
Netradicinė sutartis
Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių departamento direktorius Simonas Šatūnas, tik šiemet grįžęs iš Vašingtono, kur penkerius metus dirbo Lietuvos ambasadoje, prisiminė, kad prieš 12 metų Žemės ūkio rūmuose ramino žemdirbius, išsigandusius Lietuvos narystės Pasaulio prekybos organizacijoje.
„Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Jungtines Valstijas siekia 65,5 mln. Lt, importas – 154,7 mln. Lt per metus. Vokietijos Bertelsmanno fondo duomenimis, įsigaliojus Europos Sąjungos laisvosios prekybos sutarčiai su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Lietuvos eksportuotojai sutaupytų 14 mln. Lt muito mokesčių, lietuvių pajamos išaugtų 5 procentais. Atsirastų bendra ekonominė-geopolitinė erdvė, stambiausia rinka nuo Aliaskos iki Baltijos šalių“, – teigė S. Šatūnas.
Anot Užsienio reikalų ministerijos pareigūno, tai netradicinė sutartis, visiškai nepanaši į maskvietiškus dirbtinius „bendrųjų Europos namų nuo Vladivostoko iki Dublino“ planus ar Eurazijos muitų sąjungą, į kurią Rusija prievarta tempia net ir žūtbūt besipriešinančias kaimynines valstybes.
Patikimiausia ES sąjungininkė
„Briuselyje sklando legenda, kad ES Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude`as Junckeras prisakė Europos Sąjungos sveikatos ir maisto saugos komisarui Vyteniui Andriukaičiui „nepaaukoti Europos mitybos ir maisto gamybos standartų ant laisvosios prekybos aukuro“, - pranešė V. Andriukaičio padėjėjas Arūnas Ribokas.
Pasak A. Riboko, į rengiamą sutartį ES siekia įtraukti skyrių apie gyvūnų gerovę, kuriai amerikiečiai gana abejingi. „Rusijos agresija Ukrainoje ir šią šalį užstojusioms Vakarų valstybėms paskelbtos Kremliaus sankcijos tik patvirtino, kad Amerika - pati patikimiausia ES sąjungininkė. Prekiaujant su Jungtinėmis Valstijomis nesutarimų kyla todėl, kad ES ir JAV prekybos apimtys – labai didelės“, - aiškino A. Ribokas.
Be amerikietiškų baltymų neišsiversime
Į ŽŪR priesalį susirinkę visuomenininkai klausė, kas trukdo pasirašyti sutartį. Eurokomisaro V. Andriukaičio padėjėjas A. Ribokas atsakė: „ES visuomenės nuomonė“. Sutartis, kurią iš pradžių ketinta sudaryti 2015- aisiais, atidėta iki 2016-ųjų.
Diskusijos būstinės šeimininkas, ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas pageidavo, kad būtų išaiškinti konkretūs numatomo dokumento padariniai kiekvienam ES ūkininkui.
„Rokiškio sūris“ kažkada eksportavo savo produkciją į Jungtines Valstijas, bet kai litas buvo atsietas nuo JAV dolerio ir supančiotas su euru, pasikeitė dolerio kursas lito atžvilgiu, tad aukštaičiams neapsimokėjo prekiauti JAV rinkoje. ES šalys (taip pat ir Lietuva) nepasigamina tiek baltyminių priedų pašarams, kiek reikėtų. Europos Komisija ragina Bendrijos žemdirbius auginti gyvulių pašarams pupas, žirnius, bet šios kultūros neprilygsta amerikietiškoms daug baltymų turinčioms sojoms“, - konstatavos pieno gamintojas A. Stančikas.
Genetiškai modifikuotas vartotojas
Anot diplomato A. Riboko, ES neužsiaugina pakankamai kukurūzų, rapsų, o Amerika jais apsėjusi didelius plotus. Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių departamento direktorius S. Šatūnas pranešė, kad trąšų gamintojai iš Europos bėga į Ameriką, nes ten energetiniai ištekliai smarkiai atpigo – prasidėjus skalūnų dujų ir naftos bumui, Jungtinės Valstijos jau nebebijo nei arabų, nei rusų naftos embargų, Amerika pati apsirūpina energetinėmis žaliavomis ir jas net eksportuoja.
Kai atėjo eilė kalbėti sutarties priešininkams, „žaliasis“ Rimantas Braziulis baugino, kad, įsigaliojus transatlantinei prekybos ir investicijų bendradarbystei, pasaulyje liks tik vienas genetiškai modifikuotas vartotojas, kuris suvalgys visus amerikietiškus maisto produktus. „Kadangi kitokio valgio niekas nebegamins, tai visi kiti žmonės jau bus išmirę“, - niūriai pokštavo R. Braziulis.
„Tokia apgaulinga tyla būna prieš žemės drebėjimą, cunamį – stichija trumpam nurimsta, kad netrukus užgriūtų per anksti nusiraminusius žmones baisia jėga, milžiniškomis, viską naikinančiomis bangomis, – perspėjo A. Gaidamavičius. Jis piktinosi dvigubais standartais. – Juk derėdamasi dėl prekybos su Kinija taisyklių, ES nesirengia aukoti savo sveiko maisto gamybos normų. Kodėl Jungtinėms Valstijoms pamažu nusileidžiame?“
Vokiečiai visus tempia
A. Gaidamavičius pranešė, kad visoje ES jau surinkta 1 mln. 128 tūkst. 666 laisvosios prekybos sutarties priešininkų parašai.
„Ką reiškia paskutinioji trijų velniškų šešetų kombinacija – nežinau. Tačiau Lietuva – labai prasta kovotoja su GMO. Internetinę peticiją pasirašė vos 386 Lietuvos internautai, nors mūsų šalies „kvota“ – 8250 parašų. Vokiečiai praktiškai pusę parašų surinko, nepaisydami savo kanclerės Angelos Merkel kalbų, kad ES ir JAV laisvosios prekybos sutartis būtų tarsi gelbėjimosi ratas sulėtėjusiai Senojo žemyno ekonomikai“, - tikino Europos Parlamento nario B. Ropės padėjėjas A. Gaidamavičius.
