Infrastruktūrą planuojama sukurti iki 2003 m. Tai kainuos apie 8 mln. Lt. Šiam projektui įgyvendinti Švedijos vyriausybė skyrė 1,9 mln. SEK. Dalis lėšų bus skirta iš valstybės biudžeto.
Elektroninės komercijos įstatymą planuojama parengti iki rugsėjo 15 d.
Informacinėmis technologijomis prekiaujančių įmonių vadovai sako, kad galimybė atsiskaityti internetu yra didžiulis akstinas kurti kompiuterines sistemas.
"Atsiras nauja kompiuterijos bendrovių veiklos sritis – įmonėse reikės diegti patikimas atsiskaitymo internetu sistemas, todėl turėtų kurtis internetinės parduotuvės",– prognozuoja Tomas Milaknis, AB "Alna" generalinis direktorius.
"Lietuvoje elektroninio parašo rinka subręs tik kitais metais. Ji galėtų siekti tik 2–6 mln. Lt",– mano Arūnas Bartusevičius, UAB "Sonex kompiuteriai" generalinis direktorius.
Tam įtakos turi tai, kad mažai žmonių naudojasi internetu. UAB "Baltijos tyrimai/Gallup" gegužės mėn. atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, kasdien vidutiniškai internetą naršo 2,7% šalies gyventojų. Kasdien internetu naudojasi 33,3% Lietuvos verslininkų.
"Elektroninį parašą iš pradžių naudos vidutinės įmonės ir per jas prekes užsakantys žmonės",– prognozuoja p. Bartusevičius. Rinka gerokai išsiplėstų, jei daugiau žmonių internetu naudotųsi namie, tačiau tai riboja didelės interneto paslaugų kainos. Reikalingi kompiuterių priedai, norint naudoti elektroninį parašą, informatikų teigimu, yra smulkmena. Jie, pasak p. Mickevičiaus, priklausomai nuo saugumo lygio, kainuotų 500–1.000 Lt.
"Jei būtų paklausa, kompiuterių priedus galėtume pateikti per porą savaičių, nes juos siūlo visi didieji kompiuterių gamintojai",– sako p. Bartusevičius.
Iš Baltijos šalių tik Latvija dar nepriėmusi Elektroninio parašo įstatymo.