Ekonomistė: daugiau nei pusė terminuotų indėlių turėtojų – vyresni žmonės

Planai apmokestinti didesnes nei 200 Lt metines pajamas iš terminuotų indėlių palūkanų, palies pirmiausiai vyresnius žmones, nes būtent jie sudaro daugiau nei pusę indėlininkų, tvirtina SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Jos nuomone, atsiradus mokesčiui žmonėms noras taupyti neturėtų dingti, tačiau pinigai gali tiesiog likti sąskaitoje.

Tuo metu „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipia dėmesį, kad kai kuriose šalyse apmokestinus indėlių palūkanas žmonės ėmė labiau išlaidauti.

Skaičiuojant pagal dabartines bankų siūlomas palūkanas, kurios yra pasiekusios rekordines žemumas ir sudaro apie 2 proc. per metus, daugiau nei 200 Lt palūkanų gautų tie, kurių santaupos sudaro apie 10 tūkst. Lt.

„Atsižvelgiant į tai, kad realiosios palūkanos už indėlius yra neigiamos, nes yra mažesnės nei infliacijos rodiklis, tai dar labiau sumažins santaupų perkamąją galią. Dėl to dalis indėlininkų gali ryžtis ieškoti, kaip pelningiau laikyti savo santaupas ir gali pasirinkti tuos variantus, kurie pagal savo rizikingumą jiems netinka“, – DELFI komentavo J. Varanauskienė.

Jau dabar žmonės aktyviau ieško galimybių kiek galima labiau apsaugoti savo pinigus nuo infliacijos.

„Yra susiformavusi tendencija esant mažoms palūkanoms rinktis ilgesnio laikotarpio terminuotus indėlius arba obligacijas, deja, kartais nepakankamai įvertinus iš to kylančią riziką. Kiti nebeskuba dėti terminuotųjų indėlių, neva, kam tas vargas dėl tokių mažų palūkanų ir palieka pinigus einamosiose sąskaitose“, – kalbėjo ekonomistė.

Banko vertinimu, maždaug pusė indėlininkų turi indėlius, kurių sumos neviršija 10 tūkst. Lt, tačiau čia nevertinama, kad yra žmonių, kurie indėlius turi keliuose bankuose.

„Terminuotųjų indėlių klientai – dažniau vyresnio amžiaus žmonės. Ko gero, daugiau nei pusė visų terminuotųjų indėlių turėtojų yra vyresni nei 50 metų: jaunesni dar nespėjo pasitaupyti, turi daugiau kasdieninių išlaidų, yra mažiau priklausomi nuo sukauptų santaupų, nes turi galimybių dirbti ir užsidirbti. Senjorams santaupos reikalingos ne kada nors ateityje, bet jau čia ir dabar“, – komentavo J. Varanauskienė.

Pašnekovės nuomone, pajamų iš palūkanų apmokestinimas neturėtų atbaidyti nuo taupymo, tiesiog pinigai gali likti einamosiose banko sąskaitose.

„Manau, kad paskata taupyti neišblės vien dėl mažesnių palūkanų ar mokesčių. Šie dalykai labiau lemia, kokia forma žmonės tas santaupas laiko. Nemanau, kad vien tik papildomi mokesčiai labai smarkiai paveiks bendrą indėlių portfelį bankuose, greičiau jo struktūrą – daugiau žmonių nebeskubės pervesti pinigų į terminuotųjų indėlių sąskaitas, o paliks jas einamosiose sąskaitose, kur neuždirbamos jokios palūkanos, bet nereikia nieko ir skaičiuoti, deklaruoti“, – prognozavo ji.

Gali padidinti norą išlaidauti

Tuo metu N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad kai kuriose šalyse po indėlių palūkanų apmokestinimo žmonėms imdavo labiau išlaidauti, arba dar labiau taupyti. Abu scenarijai būtų žalingi Lietuvos ekonomikai.

„Yra buvę įvairiai atskirose pasaulio šalyse. Kartais gyventojai nusprendžia mažiau taupyti ir daugiau vartoti, kas Lietuvos ekonomikai būtų didesnė žala, nes lietuviai yra vieni mažiausiai taupančių Europos Sąjungos piliečių. Kai kuriose šalyse buvo pastebėta, kad apmokestinus palūkanas gyventojai bando kompensuoti prarastas pajamas dar daugiau taupydami ir mažiau vartodami. Vėlgi tai turėtų šiek tiek neigiamą poveikį ekonomikai, nes pakenktų vidaus vartojimui“, - sakė jis.

Aktyviau taupyti lietuviai ėmė tik į Lietuvą atėjus krizei – 2008 m. pabaigoje.

Ekonomistas yra įsitikinęs, kad Lietuvoje turėtų būti skatinamas taupymas.

„Bet koks toks sprendimas iškreipia šalies gyventojų elgseną. Kai apmokestiname palūkanas, natūralų veiksmą kaupti santaupas iškreipiame per mokestinę politiką. Toks sprendimas yra žalingas. Turint omenyje, kad Lietuvoje vartojimas lyginant su BVP yra didesnis nei kaimyninėse šalyse, turėtume ieškoti būdų, kaip paskatinti gyventojų taupymą, o ne skatinti vartojimą“, –komentavo N. Mačiulis.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2010 m. gyventojams buvo išmokėta daugiau nei 350 mln. litų įvairių rūšių neapmokestinamųjų palūkanų. Faktiškai gaunamų palūkanų suma yra dar didesnė, nes tiek gyventojai, tiek palūkanas išmokantys asmenys privalo deklaruoti tik 10 tūkst. litų sumą viršijančias palūkanas.
Apmokestinus palūkanas tikimasi per metus į biudžetą surinkti apie 55 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio.
Gyventojai šalies bankuose yra padėję daugiau nei 26 mlrd. Lt terminuotų indėlių.