„Praėjusių metų problemos liko praeityje, šiuo metu stebime vis daugiau ekonomikos atsigavimo ženklų. Metų pradžioje pradėjo augti ir mažmeninė prekyba, ir apdirbamoji gamyba, pagerėjo daugelio sektorių lūkesčiai. Vis tik paklausos atsigavimas eksporto rinkose nebus nei stiprus, nei tolygus, todėl pagrindinis šių metų augimo variklis bus vidaus paklausa,“ – pristatydamas ekonominius rodiklius ketvirtadienį teigia N. Mačiulis.
Kovą metinė infliacija Lietuvoje nukrito iki nulio, o vien prekių kainos buvo 2,4 procento mažesnės nei prieš metus. Šių metų vidutinės infliacijos prognozę ekonomistai mažina iki 1 procento, o vidutinio darbo užmokesčio augimo prognozę didina iki 9,2 procento.
Pernai užimtumas Lietuvoje padidėjo 1,4 procento, beveik iki rekordinių aukštumų.
Atsigauna Kinijos ir JAV ekonomika, Europa – stagnacijoje
„Swedbank“ vertinimu, pasaulio ekonomika, nepaisant įtemptų geopolitinių procesų, atsigauna.
Anot vyriausiojo banko ekonomisto Nerijaus Mačiulio, tam įtaką turi geri JAV ekonominiai rodikliai ir atsigaunančios Kinijos investicijos į pramonės sektorių.Pasak „Swedbank“ analitikų, pernai JAV bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 2,5 proc., o šiemet ekonomika turėtų augti panašiai.
„Kol kas JAV ekonomikos augimą palaiko ir dosnios valdžios sektoriaus išlaidos, ir privataus sektoriaus investicijos, ir neblėstantis vartojimas. Kol kas nėra priežasčių piešti niūrius scenarijus (...) JAV toliau sparčiai kuriamos darbo vietos, gerėja vartotojų lūkesčiai“, – akcentavo N. Mačiulis.
„(JAV – ELTA) Labai teigiamas fiskalinis impulsas arba skatinančios valdžios sektoriaus išlaidos tiek investicijoms, tiek vartojimui, kurios yra gerokai aukščiau ilgalaikės tendencijos ir skatino ekonomikos augimą ir praėjusiais metais, ir skatina šiemet“, – pridūrė jis.
Anot jo, Kinijos nekilnojamojo turto rinka (NT) vis dar patiria krizę, tačiau teigiamą įtaką ekonomikai turi pokytis bendroje valstybės „filosofijoje“ – skatinamos gamybinės investicijos į pramonės sektorių.
„Naujasis (Kinijos – ELTA) ekonomikos augimo variklis yra pramonė. Tai (prezidentas – ELTA) Xi Jinpingas vadina nauja gamybine galia. (...) Šalis siekia technologinės nepriklausomybės, siekia sumažinti strateginių industrijų priklausomybę nuo užsienio valstybių“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Tiesa, į šį sektorių investuoja ir JAV, nes, pasak ekonomisto, per pastaruosius dvejus metus šalies išlaidos naujoms pramoninėms statyboms išaugo daugiau negu dvigubai.
Taip pat, anot N. Mačiulio, tiek Kinija, tiek JAV siekia mažinti tarpusavio ekonominę priklausomybę, investuodamos į technologijų vystymą.
„Labai kryptinga pramonės politika – sumažinti JAV priklausomybę nuo Kinijos. (Statomos – ELTA) puslaidininkių gamyklos, baterijų gamyklos, žaliosios visos transformacijos pramonė (vystoma – ELTA). Tai labai panaši politika vyksta ir Kinijoje“, – pabrėžė N. Mačiulis.
Taip pat ekonomistas pabrėžė, kad euro zonos ekonomika šiuo metu yra stagnacijoje. Tad, kaip prognozuoja „Swedbank“, ECB palūkanų normas mažins šiek tiek lėčiau nei tikėtasi – šiemet keturis kartus, iki 3 procentinių punktų.
„Euro zona šioje kovoje (tarp JAV ir Kinijos – ELTA) atrodo prasčiausiai (...) Ir kol kas nerodo ženklų, kad tai galėtų pasikeisti. (...) Pramonės apimtys Europoje yra nukritusios į 2016 metų lygį“, – akcentavo jis.
Pagrindinė to priežastis, anot N. Mačiulio, yra nesąžininga Europos konkurencinė kova su Kinija, kuri gamybai naudoja pigesnes žaliavas.
Euro zonos ekonomikos augimas, anot ekonomisto, šiemet sieks vos 0,4 procento. Nuo turizmo ir kitų paslaugų sektorių labiau prisiklausančioms Prancūzijai, Italijai ir Ispanijai šiemet prognozuojamas gerokai spartesnis augimas nei Vokietijai, kurios pramonės apimtys išlieka žemiausiame lygyje per pastarąjį dešimtmetį.
