Karinės operacijos atveju iškiltų grėsmė kuro tiekimui per Ukrainą, o per šios šalies teritoriją jo perpumpuojama už 30 milijardų dolerių per metus. Be to, už tokią pat sumą dujų perka pats Kijevas, pažymi "Merrill Lynch”.
Be ekonominių sankcijų, Kremliui prognozuojamos ir politinės ribojamosios priemonės. Amerikos bankas mano, kad Rusijos įsiveržimo į Krymą tikimybė yra nedidelė. O Šveicarijos bankas "Credit Suisse” teigia, kad ši tikimybė lygi 15-20 procentų.
Pasak jo specialistų, karinės operacijos Kryme atveju ES gali užblokuoti "Pietų srauto” tiesimą ir nebepirkti Rusijos dujų, persiorientuodama į alternatyvius kuro šaltinius ir kitus tiekėjus.
Rusijos biudžeto sąnaudos padidės net ir tuo atveju, jeigu ginkluotos intervencijos nebus. Pavyzdžiui, RF valdžia planuoja suteikti Krymui finansinę pagalbą. Jos apimtis kol kas nežinoma, tik buvo pranešta, kad autonominės respublikos biudžeto deficitas sudaro 35 milijardus rublių. Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas sakė, jog Maskva svarsto, kaip užtikrinti išmokas Krymo biudžetininkams ir įvykdyti vietos valdžios socialinius įsipareigojimus gyventojams.
Krymo krizės fone Rusijoje smarkiai išaugo euro ir dolerio kursai. Žiniasklaidos duomenimis, Centrinis bankas galėjo išleisti iki 10 milijardų dolerių, kad palaikytų rublio kursą.
