Nuo pat 1999 metų atsakingas už euro zonos monetarinę politiką, ECB tapo itin daug lemiančia, galinčia išspręsti visas euro zonos finansines problemas, centrine institucija praūžus finansinėms ir ekonominėms audroms. Vis dažniau ECB privalėjo imtis vis rizikingesnių ir vis prieštaringiau vertinamų keblumų sprendimo priemonių. Tiesa, tapdamas bankų sektoriaus prižiūrėtoju ECB tikriausiai žengia vieną sudėtingiausių ir rimčiausių savo žingsnių, mano analitikai.
Pagal Bendrąjį priežiūros mechanizmą (SSM) ECB tiesiogiai stebės 120 finansų institucijų, kurių aktyvai viršija 30 mlrd. eurų, veiklą. Manoma, kad visos šios finansų institucijos kartu paėmus valdo 85 proc. euro zonos bankų sektoriaus aktyvų. Manoma, kad tokia priežiūra jau 2015-aisiais kainos 260 mln. eurų.
Apie 3,5 tūkst. mažesnių, ne tokių euro zonai svarbių bankų prižiūrės nacionalinės kiekvienos šalies finansų priežiūros tarnybos, tačiau ir jų darbą stebės ECB.
SSM tampa viena iš pamatinių institucijų, išlaikysiančių Europos bankų sąjungos tvirtumą - taip pat įtakos tvarumui turės ir bendrosios priežiūros taisyklės bei Bendrasis bankų pertvarkymo mechanizmas (SRM), pagal kurio nuostatas bus gelbėjami finansinių problemų sulaukę bankai.
Bankų priežiūra bus "griežta, nešališka ir nepriklausoma", - kalba naujoji SSM vadovė Daniela Niuji (Daniele Nouy). Iki šiol kiekviena ES valstybė narė atskirai rūpinosi savo bankų priežiūra, todėl ne visoms joms pavykdavo tinkamai padėti finansų institucijoms, o netinkamos pastangos sukėlė ilgą ir varginančią finansų krizę. Be to, ECB per daugelį veiklos metų sukaupė nemažą patirtį analizuodamas finansų institucijų darbą ir įvairias rinkas.
"Vieninga priežiūra visos Europos mastu turėtų tapti efektyvesnė, nei buvo 19-os euro zonos valstybių nacionalinėms reguliavimo institucijoms veikiant atskirai ir teturint priemonių vienos valstybės mastu, - kalba ECB valdybos narėSabina Lautenslager. - Naujoji priežiūros sistema bus neutrali, jos nesiejame su nacionaliniu mąstymu ir tradicijomis".
