Pasaulinei šokolado pramonei, kurios mastai vertinami 9 mlrd. dolerių (apytikriai 23,32 mlrd. Lt), beveik pusė kakavos kiekio tiekiama būtent iš šių valstybių ūkių.
Kaip pažymi tyrimo autoriai, Vakarų Afrikoje kakavos pupelės yra grynųjų pinigų atitikmuo. „Dauguma ūkių kakavą naudoja kaip bankomatus, – teigiama pranešime. – Jie semia pupeles į taras ir keičia jas į medicinos paslaugas arba sumoka jomis už mokslą. Ganoje ir Dramblio Kaulo Kranto Respublikoje auginamų kakavos pupelių mastai yra ne tik strategiškai svarbūs visai šokolado pramonei, bet kakava taip pat yra ir svarbus pagrindas, užtikrinantis normalų gyvenimą Vakarų Afrikos gyventojams.“
Ekspertų nuomone, ūkininkai klimato pokyčių poveikį pradės jausti jau 2030 m.
Mokslininkai pabrėžia, kad kakava auga ant nepaprastai trapių, įvairiausioms ligoms imlių medžių. Parazitai ir ligos kasmet kakavos pupelių derlių sumažina 30 proc. Pavyzdžiui, tarp didžiausių kakavos pupelių eksportuotojų į pasaulio šalių rinkas neseniai buvo ir Brazilija, tačiau ši valstybė prarado savo pozicijas atsiradus pavojingam virusui, kuris pažeidė plantacijas.
Anksčiau didžiausia šokolado produkcijos gamintoja, kompanija „Barry Callebaut“ (kuri tiekia šokoladą tokioms kompanijoms, kaip „Nestle“ ir „Hershey“) išreiškė būgštavimus, kad šokolado deficitas ir kakavos kainų augimas gali išprovokuoti produkcijos vartojimo mažėjimą.
