Valstybinės darbo inspekcijos specialistai patikino, jog nesąžiningų darbdavių yra ir tarp lietuvių, ir tarp užsieniečių.
Teisino kultūrų skirtumu
Lukas pasakojo, kad įsidarbinti italo vadovaujamoje įmonėje pasiūlė pažįstami. „Tuo metu neturėjau darbo, o patirties prekybos srityje buvau įgijęs, todėl pasiūlymas siūlyti klientams itališkus produktus – kavos pupeles, prieskonius, kavos aparatus – pasirodė visai įdomus“, – prisiminė pašnekovas.
Nors įmonė, kurioje jis ketino įsidarbinti, buvo registruota lietuvės moters vardu, klaipėdiečio teigimu, visus reikalus tvarkė italas.
„Su juo ir kalbėjausi dėl darbo. Po keliolikos minučių pokalbio anglų kalba, jis pasakė, kad darbą gavau. Suderėjome, kad per mėnesį gausiu 1000 litų atlyginimą į rankas ir 3 proc. nuo sudarytų sandorių vertės“, - pasakojo Lukas.
Jau pirmąją dieną Lukas pasiėmė siūlomų prekių katalogą ir ėmė dirbti – ieškoti klientų, kurie norėtų įsigyti kavos pupelių, aparatų, kuriais galima virti kokybišką kavą.
„Keista pasirodė tai, kad italas siūlomų prekių kainas keisdavo kone kiekvieną savaitę. Klientams pasiūlydavau vieną kainą, o po savaitės tekdavo skambinti ir sakyti, kad produkcija pabrango. Maniau, kad tai kultūrų skirtumai, galbūt taip elgiamasi Italijoje, todėl taikoma ir Lietuvoje. Įvairius nesusipratimus „nurašiau“ kultūrų skirtumams, tačiau paaiškėjo, kad pagrindinė problema buvo tikrai ne tai“, – galiausiai suprato Lukas.
Atidarė bistro
Per kelias savaites jis rado klientų, su kuriais italas pasirašė dvejų metų sutartį, kad tieks kavos pupeles naujai atidaromai kavinei, joje įrengs ir kavos virimo aparatus. Taip pat buvo deramasi ir dėl prieskonių teikimo.
„Man nerimas ypač pradėjo kilti, kai po dviejų savaičių nuo sutarties su klientais sudarymo italo paklausiau, kur tos kavos pupelės ir virimo aparatai, nes klientams jų jau reikia, o jis vis sakė: „Rytoj, rytoj“. Tada ir supratau, kad tas „rytoj“ gali ir niekada neateiti“, – teigė Lukas.
Jis pradėjo domėtis italo praeitimi. Sužinojo, kad šis turėjo kavinę Vilniuje, tačiau ją teko uždaryti. Klaipėdoje šis italas ir bendrovę, kurioje buvo įdarbintas Lukas, valdanti moteris ėmė atidarinėti bistro, kuriame esą bus prekiaujama greitais sveikais itališkais užkandžiais ir itin kokybiška itališka kava.
„Šie žmonės net viename nacionaliniame laikraštyje gyrėsi, kad investicijos į bistro siekė apie 100 tūkst. litų. Tačiau, kai atėjo pirmojo mano atlyginimo mokėjimo diena, vėl išgirdau: „Rytoj“, – pasakojo klaipėdietis.
Apgaudinėjo klientus
Jis įmonėje, kuriai faktiškai, bet ne teisiškai, vadovavo italas dirbo apie du mėnesius. Galiausiai suprato, kad yra apgautas ne tik jis, bet privalo apgaudinėti ir klientus, nes negali tesėti pažadų aprūpinti juos užsisakyta produkcija. Neapsikentęs tokios situacijos, Lukas savo noru išėjo iš darbo.
„Darbo kodekse aiškiai parašyta, jog kai darbuotojas išeina iš darbo, darbdavys su juo turi atsiskaityti paskutinę darbo sutarties galiojimo dieną. Tačiau savo uždirbtų pinigų nesulaukiau nei tą dieną, nei po savaitės. Po dviejų savaičių man niekas nebekėlė telefono ragelio, todėl ir kreipiausi į Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrių“, – rankų nuleisti neketino klaipėdietis.
Darbo inspekcijoje iš jį konsultavusio juristo, Luko žodžiais, jis išgirdo, kad užsieniečiai darbdaviai įsisiautėjo. „Juristas taip ir pasakė, kad su užsieniečiais tenka kovoti vis dažniau ir dažniau. Esą jie atvažiuoja į Lietuvą užsiimti verslu, nes galvoja, kad čia kaimas, kuriame galima visus apgaudinėti, kuriame negalioja jokie įstatymai. Tačiau jie galioja“, – pabrėžė pašnekovas.
Išieškojo antstoliai
Jo kova su buvusiais darbdaviai truko pusmetį, tačiau vaikinas atgavo visus pinigus. Darbo inspekcijos Darbų ginčų komisija konstatavo, kad darbuotojui turi būti išmokėtas atlyginimas, delspinigiai už pradelstas dienas ir kompensacija už nepanaudotas atostogas.
Gavęs tokį Darbo inspekcijos sprendimą, kurio darbdaviai teisme neginčijo, Lukas nukeliavo pas antstolius. Šie per kelis mėnesius sugebėjo išieškoti priskaičiuotą sumą.
„Tačiau labai dažnai išgirsdavau, kad bendrovės sąskaita tuščia, todėl reikia laukti, kol į ją įkris pinigų. Niekaip nesuprantu, kaip jie su tuščia banko sąskaita sugebėjo atsidaryti kavinę ir dar girtis, kad į ją investavo 100 tūkst. litų“, – stebėjosi Lukas.
Jo pėdomis pasekė ir kiti nuo italo nukentėję darbuotojai. Valstybinės Darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijoje nagrinėjami dar trijų darbuotojų prašymai padėti susigrąžinti neišmokėtą darbo užmokestį, kiek vėliau – dar dviejų darbuotojų.
„Man smagu, kad žmonės kovoja už save ir nesvarbu, kad darbdavys yra užsienietis. Pasirodo, mūsų suvokimas, susiformavęs stereotipas, kad užsieniečiai yra puikūs darbdaviai tėra mitas. Priešingai, jie čia, Lietuvoje, jaučiasi lyg kokie dievai, kuriems galioja tik jų pačių taisyklės. Tačiau tikiu, kad ne visi užsieniečiai darbdaviai tokie, tik mano keliai susikirto su tokiu ne visai sąžiningu“, – konstatavo Lukas.
Daugiausia skundų – didmiesčiuose
Jo žodžius patvirtino ir Valstybinės darbo inspekcijos Komunikacijos skyriaus vedėja Gabrielė Banaitytė. „Darbuotojų skundų darbdaviais užsienio šalių piliečiais (tiek ES šalių, tiek trečiųjų šalių) nėra daug – per metus jų būna iki 20. Priežastys tokios pačios, kaip ir dėl tautiečių darbdavių: nerandami darbdaviai, kai darbuotojai nori nutraukti darbo sutartis, neišmokamas ar vėluojantis darbo užmokestis, darbo laiko apskaitos pažeidimai, nelegalus darbas. Tačiau nepriklausomai nuo to, kokios šalies pilietis yra darbdavys, nesutarimai sprendžiami ar poveikio priemonės taikomos visiems vienodos – pagal Lietuvos teisės aktus“, – teigė G. Banaitytė.
Dažniausia tokių skundų dėl nesąžiningų užsieniečių darbdavių gauna Kauno, Klaipėdos, Šiaulių apskričių Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniai skyriai.
„Tačiau darbo inspektorių teigimu, užsienio piliečių vadovaujamos įmonės neretai moka didesnį darbo užmokestį, suteikia stabilesnes darbo vietas, apkrovas. Kitaip tariant, kaip ir lietuvių, taip ir užsieniečių yra visokių darbdavių“, – reziumavo pašnekovė.
