Klausimas gali tapti aktualus ir tiekėjams, dalyvausiantiems būsimuose viešuosiuose pirkimuose. Pasitaiko atvejų, kai tiekėjai, dalyvaudami konkursuose ir siekdami įrodyti savo kvalifikaciją (pvz., būti įvykdžius tam tikrą sutartį), remiasi patirtimi, kuri buvo įgyta neteisėtai. Pavyzdžiui, įmonė vykdė viešojo pirkimo sutartį kaip subrangovas, o apie tokį subrangovą perkančiajai organizacijai nebuvo pranešta.

Bet pradėkime nuo pradžių. Lietuvoje viešųjų pirkimų įstatymas nedraudžia tiekėjams samdyti subrangovų. Teismai ne kartą išaiškino, kad viešuosiuose pirkimuose draudžiama riboti subrangovų kiekį. Perkančioji organizacija iš tiekėjų gali tik pareikalauti išviešinti subrangovus.

Dar pasiūlyme kandidatas ar dalyvis turi informuoti, kad ne tik samdys subrangovus, bet ir kokius. Tad viešųjų pirkimų sutartis draudžiama vykdyti tiems asmenims, apie kuriuos perkančiajai organizacijai nebuvo pranešta. Taip pat draudžiama samdyti subrangovą, kuris konkurse nedalyvavo, jeigu nebuvo gautas perkančiosios organizacijos išankstinis sutikimas arba nebuvo sudaryti atitinkami pirkimo sutarties pakeitimai.

Tiesa, nuo praeitų metų įsigaliojo kiek griežtesnė tvarka dėl darbų pirkimo. Dabar pagrindinius darbus turi padaryti pagrindinis tiekėjas, o nepagrindiniai darbai gali būti atlikti ir subrangovų. Tuo tarpu perkant prekes ir paslaugas, apskritai nėra ribojimo, kokią dalį pirkimo sutarties vertės galima perduoti subrangovams. Tai reiškia, kad tiekėjas iš esmės gali pasisamdyti tiek subrangovų, kiek jam atrodo reikalinga, o patiems subrangovams paskirti atlikti tiek darbų, kiek pageidauja tiekėjas. Tačiau ši informacija turi būti atskleista dar konkurso metu.

Teismai pabrėžia, jog subrangovus reikia išviešinti tam, kad būtų patikrinta jų kvalifikacija. Teisine kalba šnekant, tam tikrų reikalavimų taikymas subtiekėjui (ne tiekėjui) grindžiamas tuo, kad tiekėjas, viešojo pirkimo sutarties vykdymui, pasitelkdamas trečiuosius asmenis, gali vengti laikytis reikalavimų, įtvirtintų pirkimo sąlygose.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nurodo, kad nepaisant to, kokią darbų dalį daro subrangovas, visos viešojo pirkimo procedūros taip pat turi būti atliktos su subrangovu. LAT yra nepriimtina praktika, kad nedidelės apimties darbams atlikti tiekėjai pasitelkia trečiuosius asmenis, kurie nėra perkančiajai organizacijai išviešinami, t. y. kai subrangos faktas iš esmės nuslepiamas.

Kasacinis teismas konstatuoja, kad toks dalyvių ir perkančiųjų organizacijų elgesys prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymui ir jo tikslams, o toks pažeidimas negali būti pripažįstamas neesminiu ar būti toleruojamas. Išeitis tiekėjams, kurie pirkimo sutarties vykdymo metu siekia pasisamdyti naujus (pasiūlyme nenurodytus) subrangovus, galėtų būti sudarytos viešojo pirkimo sutarties pakeitimas, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos išankstinį pritarimą. Tam tikrais atvejais toks sutikimas nėra būtinas, tačiau bet kuriuo atveju apie visus subrangovus, kurie atlieka darbus, turi žinoti perkančioji organizacija.