Pirmadienį prie Norvegijos ambasados ir DNB banko pagrindinės būstinės protestavo apie 15 buvusių banko klientų, kurie įsitikinę, kad buvo apgauti.
Dar prieš krizę 2007 m. banko atstovai klientams siūlė įsigyti iš pirmo žvilgsnio patrauklų produktą – DNB su akcijomis susietas obligacijas (SASO). Neturintiems grynųjų klientams buvo siūloma imti iš banko paskolą ir už ją įsigyti banko obligacijas. Kaip tikino į protestą susirinkę asmenys, jiems buvo užtikrinta, kad pelnas – garantuotas, tik neaišku – didesnis ar mažesnis.
Deja, banko pasiūlytas produktas nepasiteisino: investavusieji nesulaukė tikėtosios grąžos, o dalis liko su ne vieną dešimtį tūkstančių siekiančiomis bankui nesumokėtomis palūkanomis.
„Jaučiuosi stipriai apgauta“, - savo pasakojimą apie nelemtą investavimą pradėjo Daiva.
Moteris pasakojo, kad prieš krizę sulaukė iš banko atstovo skambučio. Jai buvo pasiūlyta uždirbti ir atvykti į DNB būstinę.
„Iš dalies dvejojau, bet tuo metu galimybės naftos rinkoje buvo geros. Mane apipylė tokias faktais. Gal būčiau dar apsigalvojus ir kitą kartą atvykus. Bet ten viską labai greitai sutvarkė ir atnešė sutartį su paskola už 3 mln. Lt”, - prisiminė pašnekovė.
Trijų vaikų mama šiek tiek sunerimo, bet atstovas nuramino, kad pinigų moteris grynais ir negaus, o jie bus investuoti.
„Pelną žadėjo bet kokiu atveju, atsiimant bent 6 proc.”, - kalbėjo ji.
Deja, pasiūlymas atrodė daug gražiau nei istorijos pabaiga. Moteris jaučiasi praradusi apie 0,5 mln. Lt savo ir savo tėvų pinigų.
„Jei būčiau žinojus, kad yra nors menkiausia galimybė prarasti, niekada nebūčiau investavusi“, - pripažino moteris.
Daiva pasakojo supratusi, kas įvyko ne iš karto.
Klausimų pradėjo kilti, kai ji kitame banke norėjo pasididinti paskolą žemės sklypui. „Kai nuėjau, atsisakė man padidinti ir nekomentavo kodėl. Aš net skalbimo mašinos išsimokėtinai nebegalėjau nusipirkti“, - skausmingais prisiminimais dalijosi moteris.
„Galvoju, kad tai tik buvo asilų medžioklė ir aš tik vienas iš asilų“, - teigė Daiva.
DNB banko atstovai teigia, kad gerbia protestuotojų nuomonę, tačiau akcijos organizavimą vertina „kaip bandymą daryti įtaką teismų sprendimams“.
„Mums nėra malonu, kad kai kurie investuotojai neuždirbo norimos grąžos ir ginčą dėl bankui mokėtinų palūkanų už paskolą tenka spręsti teisme. Tačiau mes kategoriškai nesutinkame su nepagrįstais kai kurių itin solidžią finansinę, investicinę ar gyvenimiškąją patirtį turinčių asmenų reikalavimais panaikinti sutartis vien tik dėl nepasitenkinimo, kad jų pasirinktas investavimo būdas neatnešė pageidaujamo rezultato“, - rašoma DNB banko atsakyme.
Bankas komentuoja, kad grąžos, kurios tikėjosi, klientai negavo dėl susiklosčiusios finansinės padėties pasaulyje. „Susiklosčiusius kitoms aplinkybėms rinkoje toks investavimo būdas būtų itin pelningas“, - skelbia DNB atstovai.
Šiuo metu teismuose vyksta 23 civiliniai ginčai dėl DNB banko pardavinėto produkto.
Kovoja ir už tėvų pasirinkimą
Į protestą atėjęs Rimantas teigia kovojantis ne už savo, bet tėvų pasirinkimą.
Pasitarę su sūnumi jo tėvai nusprendė investuoti į su akcijomis susietas obligacijas paimdami paskolą ir užstatydami paveldėtą žemę.
„Bankas pasiūlė ją įdarbinti“, - teigė pašnekovas.
Pasak jo, tėvams nebuvo išaiškinta rizika, buvo pažadėti tam tikri procentai.
Kad pažadėta grąža tik ir liks svajonėmis, tėvai suprato, kai pasibaigė terminas: „Kai bankas pradėjo reikšti pretenzijas į įkeistą turtą“.
Vis dėlto Rimantas teigė nepasitrauksiantis ir su tėvais toliau kovos. „Mes esame silpnoji pusė, mūsų finansiniai ištekliai neleidžia nusisamdyti tokių advokatų, kokius gali bankas, bet visi kartu vis dėlto kažką reiškiame“, - įsitikinęs Rimantas.
Pasiūlė investuoti už paskolą
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys aiškino, kad prie Norvegijos ambasados susirinko tie, kurie su DNB banku turi teisminius ginčus.
„Jie, norėdami apginti savo turtą, kreipėsi į teismus, kad bankas negalėtų vykdyti išieškojimo iš jų turto“, - apibendrino pašnekovas.
K. Kupšys taip pat nupiešė banko naudotos schemos paveikslą: 2007-2008 m. bankas pardavinėjo finansinį produktą, su kuriuo klientas patyrė, bet bankas tuos nuostolius nori pasiimti iš kliento sau.
„Jis pardavė jums vertybinį popierių, bet jei jūs tam neturėjote pinigų, tai jis jums paskolino. Jūs gavote paskolą ir nupirkote vertybinį popierių. Pinigai, už kuriuos jie buvo nupirkti vėl atiteko bankui. Tai gudri finansinė schema, kuri tuo metu banko darbuotojų įsitikinimu turėjo atnešti klientams pelną“, - kalbėjo K. Kupšys.
Pasak jo, tokia schema vargu, ar galėjo būti įmanoma. Asociacijos vadovo teigimu, Vilniaus universitete yra atlikta mokslinė studija, kuri rodo, kad tokio finansinio produkto scenarijuje iš 83 atvejų tik 3 galėjo būti pelningi.
Asociacijos atstovas teigė, kad dėl minėto finansinio produkto nuostolius patyrė apie 600 asmenų Lietuvoje. Didžioji dalis susitaikė su nuostoliais ir pasitraukė.
„Bet yra Lietuvoje apie 50 žmonių, kurie rankų nenuleido“, - teigė asociacijos atstovas. Jo teigimu, teisme kovojama dėl banko priskaičiuotų 100 mln. Lt palūkanų.
Pašnekovas vardijo, kad DNB siūlytas obligacijas susietas su akcijomis, kurios nuvedė iki teismo, buvo įsigiję tiek smulkūs, tiek vidutiniai verslininkai, pensininkai, šeimos, studentai, bedarbiai.
„Būdavo, kad, pavyzdžiui, studentai užstato tėvų turtą su tėvų sutikimu. Jei bankas pasako, kad yra nepralaimima schema, tai paima ir užstato“, - pasakojo jis.
Verslininkas: vyksta apiplėšimas
Į protestą atvykęs Arkadijus pasakojo, kad jaučiasi kaip apiplėštas vidury dienos.
„Jei čia būtų paprastas žmogus, tai jis sėstų už grotų už tokį apiplėšimą. Kadangi čia yra bankas, tai jie ginčija savo veiksmus teisme ir kas žino, kokius sprendimus priims teismai“, - kalbėjo verslininkas.
Vyras prisipažino, kad investicijos į minėtą finansinį produktą jam kainavo 140 tūkst. Lt – tiek bankas priskaičiavo jam palūkanų už paskolą įsigyti obligacijoms. Arkadijus už tai užstatė savo nekilnojamą turtą.
Verslininkas prasitarė, kad į obligacijas investavo apie 1 mln. Lt.
Kad investuoti pinigai grąžos neatneš vyras teigė supratęs maždaug po metų, kai pamatė, kad rinkose situacija ne tokia, kokia buvo nupiešta.
„Pradėjome ieškoti būdo, kaip galima sutvarkyti šitą situaciją ir atrodė, kad bankui visiškai nusispjauti. Supratau tada, kad šita afera buvo suplanuota iš anksto ir bankas žinojo, kad taip bus, nes bankas siūlė labai rizikingą produktą, kuris ir geru laiku negalėjo duoti pelno“, - įtarinėjo pašnekovas.
Vyras skundėsi, kad bankas, pamatęs situaciją, nesiėmė jokių veiksmų, nors galbūt ir galėjo.
„Jam (bankui – DELFI) nebuvo naudingą kažką gelbėti, todėl viskas taip ir įvyko“, - tikino Arkadijus.
Trejus metus su DNB teisminio ginčo negalintis išspręsti Romas sakė atėjęs prie Norvegijos ambasados su viltimi, kad bus atsižvelgta į lietuvių situaciją.
„Toks pat teismas buvo Norvegijoje. Priteisus, visiems likusiems buvo suteikta ta pati teisė, kaip ir laimėjusiam. Lietuvoje vienas ir yra jau laimėjęs“, - kalbėjo Romas.
Vyras jaučiasi apgautas, nes buvo žadėtas garantuotas pelnas. „Kas tokio pasiūlymo būtų atsisakęs“, - retoriškai klausė vyras.
„Kad kažkas ne taip pradėjau suvokti po poros mėnesių, kai pamačiau, kad kreivė smunka žemyn. Banke sakė, kad viskas bus tvarkoje. Aš jau norėjau traukti sutartį, bet sakė, viskas bus gerai. Nu ką, laukiau trejus metus, dabar man priskaičiavo 80 tūkst. Lt palūkanų. Gerai, kad neėmiau daugiau paslaugų, nes bankas man visaip siūlė pasiimti milijoną“, - kalbėjo 600 tūkst. Lt paskolą dėl investavimo pasiėmęs vyras.
DNB bankas nesutinka, kad situacija Norvegijoje su parduodamomis obligacijomis panaši į lietuvišką.
„Norvegijoje 2000-2001 m. išleistos ir dabartiniu metu kompensuojamos obligacijų emisijos Lietuvoje nebuvo platintos. Be to, tarp jų ir Lietuvoje 2007-2008 m. platintų obligacijų dokumentų yra akivaizdūs skirtumai – Norvegijoje buvo nuspręsta mokėti kompensacijas investuotojams 2000 m. įsigijusiems vertybinių popierių, kurių emisijų prospekte, deja, buvo padaryta faktinių klaidų. [...] Lietuvoje platintų obligacijų prospektuose tokių klaidų nėra“, - teigiama DNB pozicijoje.
