DELFI skaitytoja Ieva pasakojo, kad SEB banko kliente yra apie 10 metų. Jei teigė buvusi lengvai šokiruota, rugpjūčio pradžioje gavusi laišką iš jo.

„Jūs, kaip ir kiti mūsų klientai, gaunantys nuolatines pajamas į savo sąskaitą SEB banke, iki šiol galėjote naudotis tam tikrais privalumais: nemokėti už kortelės naudojimą, už grynųjų pinigų paėmimą iš SEB ir DNB bankomatų ir kt.

Kadangi pastaruoju metu nebegaunate nuolatinių pajamų į savo sąskaitą SEB banke, atkreipiame Jūsų dėmesį, kad nebegalite naudotis minėtais privalumais.

Atsižvelgdami į tai informuojame, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. Jums įsigalios įprasti SEB banko paslaugų ir operacijų įkainiai ir nuo minėtos dienos Jums bus pradėti taikyti mokesčiai už grynųjų pinigų paėmimą ir naudojimąsi mokėjimo kortele“, – rašoma laiške.

Kaip nurodė banko atstovai, įprastinės paslaugų kainos skelbiamos internete. Kadangi klientė turi banko mokėjimo kortelę, už ją kiekvieną mėnesį turės mokėti po 0,55 Eur, taip pat kas mėnesį jai reikės mokėti po 0,7 Eur minimalų pagrindinių paslaugų mokestį, kiekvienas paprastas pinigų pervedimas banko skyriuje jai kainuos 3 Eur, o internetu arba programėle – 0,41 Eur.

„Šiuo metu gyvenu Anglijoje. Nuolatines pajamas į kortelės sąskaitą gaudavau iki 2016 m kovo. Bet po to nutraukiau darbo sutartį ir nuolatinių pajamų į kortelę negaunu, tiesiog noriu išsaugoti sąskaitą, nes jos gali prireikti ateityje“, – sakė mergina, po gauto laiško ėmusi abejoti, ar tikrai pasiliks sąskaitą, kurioje dabar laiko iki 100 Eur.

Siūlo rinktis planą

SEB bankas neatsakė, kokiam skaičiui klientų buvo išsiųsti tokie laiškai, kiek lėšų jie laiko sąskaitose, ko siekiama tokiais laiškais ir kaip, banko darbuotojų nuomone, klientai reaguoja į tokius laiškus.

Banko atstovė žiniasklaidai Jovita Bazevičiūtė nurodė, kad mažesni įkainiai taikomi privatiems klientams, kurie į sąskaitą banke gauna ir nuolatines pajamas (t. y. darbo užmokestį, stipendiją, kt.). Už mažesnį mokestį jiems siūlome du paslaugų planai, o jų nepasirinkusiems nemokamai teikiamos kai kurios paslaugas.

Pvz., klientai nemoka už kortelės išdavimą ir aptarnavimą, taip pat gali nemokamai pasiimti iki 500 Eur iš bankomatų.

„Specialios sąlygos klientui, kuris nėra pasirinkęs paslaugų plano, pradedamos taikyti automatiškai, kai į savo sąskaitą banke jis arba ji pradeda gauti nuolatines pajamas. Atitinkamai, kai situacija pasikeičia ir kliento nuolatinės pajamos nebėra pervedamos į sąskaitą SEB banke, specialios sąlygos nebetaikomos.

Šiemet šį procesą iš dalies automatizavome, laiškais ir pranešimais per interneto banko sistemą klientus informuodami apie tai, nuo kada jiems bus pradėti taikyti įprasti banko paslaugų ir operacijų įkainiai“, – komentavo banko atstovė ir pridūrė, kad didesnė dalis laiškus gavusių klientų nėra aktyvūs banko paslaugų naudotojai.

Klientams, kurie nebegauna nuolatinių pajamų į sąskaitą SEB banke, tačiau kasdienės bankininkystės paslaugomis naudojasi aktyviai, ji rekomendavo užsisakyti vieną iš paslaugų planų. Už fiksuotą mėnesio mokestį į planą įtrauktomis paslaugomis galima naudotis be papildomų mokesčių.

Nauda tik stambiems bankams?

Lietuvos banko duomenimis pirmąjį šių metų ketvirtį šalies bankų sektorius gavo 82 mln. Eur pelno. Asociacijos už sąžiningą bankininkyste vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys ironizavo, kad štai, kaip bankams sunku, nes argi tai uždarbis?
Kęstutis Kupšys

„Bankai visomis priemonėmis stengiasi atsikratyti nepatogių, neaktyvių klientų. Manau, kad pamatysime ir daugiau priemonių, kuriomis bankai spaus klientus rinktis krepšelius ir tapti lojaliais vienam bankui.

Krepšelių sistema visų pirma palankiausia didiesiems bankams. Ypač tai pasakytina apie du didžiuosius, kurie išdavę daugiausia paskolų. Juk tiek privatiems, tiek verslo klientams logiška užsidarinėti sąskaitas tuose bankuose, kuriuose jie turi mažiausiai paslaugų“, – svarstė asociacijos vadovas.

Anot jo, be visų kitų naujosios krepšelių sistemos trūkumų, yra ir kitų – tai ir tolesnis bankų koncentracijos didėjimas, kliūčių augimas naujiems bankams įeiti į rinką.

„Tai bus lėtas procesas, ne iškart tai atsispindės statistikoje. Bet sekant klientų migracijos logika, dabar naudą iš krepšelių peša būtent didieji bankai mažesnių sąskaita“, – reziumavo pašnekovas.

Pilnavertis finansinis gyvenimas

Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vyriausioji ekonomistė Jūratė Butkutė komentavo, kad bankai, kaip ir kiti verslai, klientams gali siūlyti įvairias savo paslaugų nuolaidas ar lojalumo programas.

Dalis jų siūlo palankesnes mokėjimo paslaugų sąlygas, kai jie gauna pajamas į sąskaitą tame banke. Tokiu atveju paprastai nustatoma – jei klientas nebegauna pajamų į sąskaitą, jam galiojusi nuolaida nebetaikoma.

„Ypač svarbu, kad tokiu atveju, informacija klientams būtų pateikiama aiškiai ir iš anksto, pvz., mokėjimo paslaugų teikimo bendrosiose sąlygose.

Gavę tokį banko laišką, klientai turi keletą pasirinkimo galimybių ir turėtų įsivertinti, kuri jiems tinkamiausia.

Viena iš jų – pasirinkti kurį nors iš siūlomų mokėjimo paslaugų krepšelių ir taip išvengti papildomų mokesčių už kiekvieną operaciją ar grynųjų pinigų pasiėmimą iš bankomato.

Taip pat, jei pasikeitusios sąlygos mokėjimo paslaugų vartotojo nebetenkina, jis gali rinktis kitą, pavyzdžiui, pigesnes paslaugas teikiantį mokėjimo paslaugų teikėją“, – komentavo ekonomistė.

Jos teigimu, po pagrindinės sąskaitos įsigaliojimo dauguma bankų savo krepšeliuose siūlo visas būtiniausias paslaugas, daugeliu atveju siūlomi ir neriboti mokėjimai, nerenkamas įskaitymo į sąskaitą mokestis, nepriklausomai iš kur pervestos lėšos. Todėl pilnaverčiam finansiniam gyvenimui klientui užtenka vienos sąskaitos. Kitas jis gali uždaryti ir taip išvengti mokesčių už sąskaitos išlaikymą, jei tokie taikomi.

Kuo skiriasi ataskaitos ir apklausos

2016 m. Lietuvoje veikiantys bankai uždirbo 252,2 mln. Eur pelno – 36,9 mln. Eur (17,1 proc.) daugiau nei 2015 m.:

„Tai didžiausias Lietuvos bankų sektoriaus pelnas per pastaruosius penkerius metus. <...> 2016 m. buvo itin sėkmingi bankų sektoriui, pagerėjo pagrindiniai bankų pajamų ir išlaidų straipsniai – išaugo tiek grynosios palūkanų pajamos (34,7 mln. Eur arba 9,4 proc.), tiek ir grynosios paslaugų ir komisinių pajamos (6,2 mln. Eur arba 3,5 proc.), o labiausiai prie pelno augimo prisidėjo sumažėjusios palūkanų išlaidos“, – rašoma ataskaitoje.

Lietuvos bankas gali suskaičiuoti, kiek pajamų bankai gauna iš paslaugų teikimo ir komisinių. Tačiau, kiek už jas klientai sumoka, sprendžia vykdydami jų sociologinę apklausą, apie kurios rezultatus pranešė antradienį.

„Gyventojų nuomonė rodo rezultatą, kurio ir siekėme, – mokėjimo paslaugų kaina tampa prieinamesnė. Šiemet, pradėjus galioti apribotos kainos paslaugų krepšeliui, jo pastūmėtos kredito įstaigos vartotojams pasiūlė dar palankesnes alternatyvas, o tam tikroms tikslinėms grupėms, pavyzdžiui, senjorams ar jaunimui, dar ir pritaikė dideles nuolaidas ar apskritai būtiniausių mokėjimo paslaugų paketą pasiūlė nemokamai“, – pranešime cituojama J. Butkutė.

Pasirinkę paslaugų krepšelius vartotojai daugeliu atvejų neribotai gali atlikti elektroninius pervedimus, iki tam tikros sumos nebemoka už kiekvieną grynųjų pinigų pasiėmimo iš bankomato operaciją, gauna mokėjimo kortelę ir prisijungimo prie internetinės bankininkystės priemonę. Su paslaugų krepšelių atsiradimu nunyko tokia ydinga praktika kaip mokestis už kiekvieną pinigų įskaitymą į kliento sąskaitą.

Anot J. Butkutės, šie pokyčiai daugiausia ir lemia palankų pasikeitusios kainodaros vertinimą. Gyventojų apklausos duomenimis, 49 proc. bankų klientų, pasirinkusių paslaugų krepšelį, sako, kad dabar už mokėjimo paslaugas moka mažiau nei anksčiau, 28 proc. nurodė, kad paslaugų kaina nepasikeitė, o 6 proc. tikino, kad mokėjimams išleidžia daugiau.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (175)