Bankams pateiktos rekomendacijos tobulinti bankomatų naudojimo ir kitas su grynaisiais pinigais susijusios rizikos valdymo procedūras.
„Atlikome grynųjų pinigų įnešimo per bankomatus šešiuose bankuose analizę ir nustatėme tobulintinus dalykus. Bankai yra vieni svarbiausių finansų rinkos dalyvių, per juos cirkuliuoja dideli grynųjų pinigų srautai, taigi, siekiant užtikrinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, didelis dėmesys turi būti skiriamas bankuose vykdomų sandorių grynaisiais pinigais stebėsenai“, – komentuoja Lietuvos banko Operacinės rizikos skyriaus vyriausioji specialistė Kotryna Filipavičiūtė.
Lietuvos bankui atliekant tyrimą, analizuotos pinigų plovimo prevencijos reikalavimų įgyvendinimo sritys, susijusios su kliento pažinimo informacijos surinkimu, kliento sandorių pagrindimu.
Analizės rezultatus ir rekomendacijas dėl tinkamo su grynųjų pinigų sandoriais susijusios rizikos valdymo ir atitinkamų prevencinių priemonių įdiegimo Lietuvos bankas pristatė šalies komerciniams bankams.
„Norėtumėme atkreipti ir komercinių bankų klientų dėmesį, kad finansų įstaigos turi teisę klientų prašyti informacijos, susijusios su jų vykdoma veikla ir atliekamais sandoriais. Tokie prašymai, žinoma, turi būti pagrįsti, o kliento pažinimo tikslu renkama informacija turi padėti finansų įstaigoms įvertinti klientų vykdomų sandorių pagrįstumą“, – pažymi Kotryna Filipavičiūtė.
Pasak jos, Lietuvoje atsiskaitymų grynaisiais pinigais mastas yra didelis, jis gali būti susijęs su mokesčių vengimu ir šešėlinės ekonomikos lygiu. Tai – viena iš rizikų, identifikuotų ir 2014–2015 m. atlikto Lietuvos Respublikos nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo metu.
„Kad sumažintų tokias rizikas, finansų įstaigos ir kiti subjektai turi įdiegti atitinkamas prevencines procedūras: tinkamai pažinti klientus, jų vykdomą veiklą, užtikrinti sandorių skaidrumo lygį, įskaitant informacijos apie disponuojamųjų lėšų kilmę ir sandorių tikslą surinkimą.
Būtina atidžiau vertinti piniginių lėšų, pervestų už fiktyvias paslaugas, gryninimo iš įmonių sąskaitų atvejus, taip pat piniginių lėšų įplaukas į viešųjų įstaigų sąskaitas ir jų gryninimą iš viešųjų įstaigų sąskaitų, galiausiai – užsienio įmonių į Lietuvą pervedamų lėšų gryninimą, kai tai daroma norint nuslėpti dalį pelno mokesčio užsienio valstybėse“, – sako Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdybos atitikties skyriaus viršininkas Vilius Pečkaitis.
Ši įstaiga koordinuoja pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją šalyje.
Vykdydamas finansų rinkos dalyvių priežiūros funkcijas, Lietuvos bankas ir toliau skirs didelį dėmesį su grynaisiais pinigais susijusios rizikos valdymui.
