Aukšto rango premjero Alexio Tsipro vadovaujamos partijos „Syriza“ nariai susės prie derybų stalo su Europos Komisijos, Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo pareigūnais. Tokie planai rodo Graikijos kapituliavimą po to, kai per pastarąsias dvi savaites šaliai keliskart grėsė pasitraukimas iš euro zonos.
Nuskurdinta penkerių taupymo metų, recesijos ir augančio nedarbo lygio, Graikija seniai piktinosi trejetu, neva besikėsinančio į jos suverenitetą. Iškart po to, kai sausį „Syriza“ atėjo į valdžią, šiuo metu iš pareigų jau atsistatydinęs finansų ministras Yanis Varoufakis teigė, kad naujoji vyriausybė „nesiruošia bendradarbiauti su sugedusios sudėties komitetu“.
Pareigūnai teigia, kad „technines“ derybas dėl naujausio finansinės pagalbos sandorio, atkeltas iš praėjusios savaitės, dabar pasiruošta pradėti. Graikijos darbo ministras Giorgos Katrougalos teigia, kad derybų forma „vis dar svarstoma“, tačiau patvirtino, kad ministrai kalbėsis tiesiogiai su inspektoriais.
Graikijos bankuose – indėlių mažėjimas
Indėlių Graikijos bankuose birželį sumažėjo 8 mlrd. eurų iki 127,5 mlrd. Tai yra žemiausias rodiklis nuo 2003 metų pabaigos, rodo pirmadienį paskelbti Europos centrinio banko (ECB) duomenys, praneša agentūra „Reuters“.
Dėl didelio pinigų nutekėjimo Graikijos vyriausybė birželio 28 dieną įvedė kapitalo srautų kontrolę. Bankai tris savaites nedirbo. Dabar jie vėl veikia, tačiau klientams vis dar taikomi ribojimai. Pavyzdžiui, per savaitę iš sąskaitos galima pasiimti ne daugiau kaip 420 eurų.
Nerimaudami, kad Graikija gali pasitraukti iš euro zonos, daug klientų praėjusiais mėnesiais apgulė bankus. Šiems grėsė likti visiškai be lėšų. Tik suteikus skubią pagalbą, kuriai pritarė ECB, bankai vėl ėmė veikti.
