Keturios VDU Gamtos mokslų fakulteto doktorantės – Eglė Galdikaitė, Irma Pūraitė, Asta Banaitytė, Indrė Lipatova – planuoja „parduoti“ savo patirtį, įgytą universiteto molekulinėje laboratorijoje.
Jaunos mokslininkės ruošiasi spęsti veterinarines problemas.
„Pavyzdžiui, tirsime, ar naminis gyvūnas yra užsikrėtęs erkių platinamomis ligomis, ar galvijų piene yra erkinio encefalito užkratas, veisėjams turėtų būti aktualios mūsų paslaugos nustatant tėvystę ar išsiaiškinant, kokiomis paveldimomis ligomis gali sirgti naminis gyvūnas“, – idėją pristatė biologės.
Potencialiais klientais doktorantės mato veterinarijos klinikas, kinologų draugijas, žirgynus, ūkininkus.
Parazitus atpažįsta jau seniai
E. Galdikaitė pasakodama apie jaunųjų mokslininkių komandą sako, jog tyrėjos molekulinės biologijos laboratorijoje dirba nuo bakalauro studijų laikų.
„Dirbame su įvairių gyvūnų parazitais, ypač erkėmis ir blusomis. Domimės jų pernešamomis ligomis. Esame ištyrę gausybę erkių iš įvairiausių Lietuvos kampelių, tiek miškuose, tiek miestų parkuose ir nuo skirtingų šeimininkų: šunų, graužikų, elninių, plėšriųjų gyvūnų ir paukščių. Nustatėme, kad parazitai išties yra pavojingi, o įsisiurbus erkei ar įkandus blusai yra nemaža tikimybė apsikrėsti jų pernešamomis ligomis“, - dėstė E. Galdikaitė.
Mergina sako, jog mokslininkės prie kenkėjų jau yra pripratusios.
„Esame pasiskiepijusios nuo erkinio encefalito, žinome būdus, kaip erkių įkandimų išvengti, dėvime šviesius rūbus eidamos į mišką, juos vis apžiūrime, o rastas erkes susirenkame į mėgintuvėlius, nes naudojame jas tyrimams“, - apie baimę pakeitusį profesinį įprotį pasakoja ji.
Pašnekovės teigimu, dabar gyventojai yra pakankamai gerai informuoti, ką daryti radus ant savęs parazitą, žino, kur juos galima vežti tyrimams, tačiau situacija veterinarijos sektoriuje – problematiška.
„Lietuvoje trūksta molekulinių tyrimų laboratorijų, kurios būtų orientuotos su gyvūnais susijusioms problemoms spręsti. Daugumą patogenų, kuriuos perneša parazitai, sunku nustatyti įprastais tyrimų metodais, ligų simptomai taip pat yra panašūs. Pasikonsultavusios su VDU Gamtos mokslų fakulteto dekanu profesoriumi Algimantu Paulausku įvardijome tai, apie ką jau seniai sukosi mintys: nusprendėme imtis ne tik erkių patogenų nustatymo, bet ir kitų tyrimų, kuriuos galima atlikti minėtais metodais, pavyzdžiui gyvūnų tėvystės nustatymo, gyvūnų paveldimų ligų nustatymo ir panašiai“, - apie kilusią verslo idėją pasakojo E. Galdikaitė.
Anot jos, tai leistų žmonėms pasirūpinti savo augintiniais.
Artimieji stebisi
Pašnekovė pasakoja, jog šiuo metu jauno verslo kūrėjoms – darbymetis. Nors pagrindiniu jų verslo partneriu yra VDU, kuris nuomos laboratoriją, biologės dar turi pasirūpinti reikiamais dokumentais, tinkamai susidėlioti planus.
„Dar reikia įdėti daug darbo, tačiau po truputį judame į priekį. Vienas svarbiausių laukiančių uždavinių yra partnerių ir klientų paieška, - kalbėjo E. Galdikaitė. - Visos esame doktorantės, turime ruošti disertacijas, rašyti straipsnius, dirbti su studentais, tai didžiausia vertybė, kurios dažnai pritrūksta yra laikas. Išties norėtųsi, kad para turėtų 25 valandas, o savaitė 8 dienas.“
Paklausta, kaip į šį verslo sumanymą reagavo tėvai, artimieji, E. Galdikaitė sako jaučianti jų paramą, džiaugsmą pasiekimais.
„Nors neretai tenka išgirsti tokių komentarų, kaip „oi, vaikeli, kaip tu viską spėji?“, - šypteli ji.
Artimiausiomis dienomis biologių grupė planuoja registruoti mažąją bendriją, kurios pavadinime turėtų būti santrumpa DNR ir žodis „tyrimai“.
Paklausta, kas bus didžiausiais naujos bendrovės konkurentais, E. Galdikaitė šmaikštauja, jog konkurentais galima pavadinti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
