Būtent dėl šių klausimų bus sprendžiama antradienį vyksiančiame valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdyje.
Politinės tarybos posėdis pastarąjį kartą vyko daugiau nei prieš du mėnesius. Valdantieji susirinkti turėjo gegužės 19 dieną, bet tam pasipriešino partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai, pasipiktinę tuo, kad tos dienos Seimo darbotvarkėje nebeliko jų inicijuoto nutarimo projekto dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo.
Po to iniciatyvos ėmėsi Darbo partija, paraginusi posėdį surengti kuo anksčiau. „Apgailestauju dėl koalicijos partnerių nenoro spręsti tokius svarbius valstybės klausimus aukščiausiu lygiu, esame priversti prisiimti atsakomybę ir jau trečią kartą prašome sušaukti politinę tarybą kuo skubiau“, – žiniasklaidai išplatintame pranešime cituotas Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis.
Nesusipratimas su MMA
Gegužės 18 dieną Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išplatino pranešimą, kuriame teigta, jog dieną prieš posėdžiavusi Trišalė taryba pritarė MMA didinimui iki 380 eurų nuo liepos 1 dienos.
Tačiau kaip paaiškėjo vėliau, ministerija paskubėjo, nes sprendimui pritarė tik profesinių sąjungų ir Vyriausybės atstovai, bet ne darbdaviai, kurių pozicijos išsiskyrė.
MMA didinimui pritaria dauguma valdančiosios koalicijos atstovų. Kiek kitos nuomonės laikosi opozicijoje esančių konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis, kuris MMA didinimą laiko populizmu.
„Viskas, kas prieš rinkimus susiję su MMA, visų pirma, atrodo kaip populizmas“, – „Žinių radijui“ sakė jis.
Tačiau kaip nurodo Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Tomas Šiaudvytis būtent padidintas MMA lėmė sparčiausią atlyginimų augimą po krizės.
„Pirmąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis buvo 6,9 proc. didesnis nei prieš metus. Tai sparčiausias augimas per visą ekonomikos atsigavimo laikotarpį, prasidėjusį 2011 m. Spartų augimą lemia ne tik padidintas MMA, bet ir darbuotojams palanki darbo rinkos padėtis“, – rašoma jo komentare.
T. Šiaudvytis teigia, kad padidintas MMA pastebimai prisideda prie darbo užmokesčio kilimo. Pastarąjį kartą MMA didintas nuo 2016 metų sausio pirmos dienos – 25 eurais, iki 350 eurų.
Konfliktas dėl NPD
Dar vienas mažiausiai uždirbantiems svarbus klausimas – NPD didinimas. Seimo narys „darbietis“ Vytautas Gapšys praėjusią savaitę DELFI sakė, kad Vyriausybė vilkina jo siūlomą NPD sulyginimą su MMA.
Jis jau prieš kurį laiką Seime yra pateikęs atitinkamą įstatymo projektą. Beje, tą patį yra pasiūlę ir liberalai.
Tačiau gegužės 18 dieną V. Gapšio pasiūlymą svarsčiusi Vyriausybė jį įvertino taip: pritarti, bet pasiūlyti nesvarstyti.
Vyriausybės posėdyje pateiktoje medžiagoje nurodoma, kad dėl NPD sulyginimo su MMA valstybės ir savivaldybių biudžetai netektų apie 242 mln. eurų pajamų, valdžios sektoriaus deficitas padidėtų apie 0,5 proc. BVP, būtų pažeisti fiskalinės drausmės principai.
V. Gapšys prieštarauja tokiam atsakymui ir teigia, kad jame nebuvo atsižvelgta į tai, kad biudžetas gautų daugiau lėšų ir padidėjusio vartojimo. „Čia jie skaičiuoja tik buhalteriškai, kiek bus nesurinkta“, – DELFI sakė jis.
Savo ruožtu premjeras Algirdas Butkevičius anksčiau yra sakęs, kad NPD nuo 2017 metų galėtų didėti iki 310 eurų, o papildomai už kiekvieną vaiką NPD siektų 200 eurų, nepriklausomai nuo šeimoje gaunamų pajamų. Toks pat pažadas yra įrašytas ir socialdemokratų rinkiminėje programoje.
„Kyla klausimas – kodėl tiek? Jie nepateikia skaičiavimų, kodėl 310 eurų yra logiškas skaičius, o 350 ar 380 – jau ne“, – koalicijos partnerių pasiūlymą komentavo V. Gapšys.
Sumaištis dėl PVM
Dar daugiau įvairiausių pasiūlymų Seime užregistruota dėl PVM lengvatų. Naujausias – 5 proc. tarifą taikyti šviežiai atšaldytai mėsai ir paukštienai, karvių pienui ir jo produktams, išskyrus fermentinius sūrius ir jogurtus.
A. Butkevičius palaiko 5 arba 9 proc. lengvatinio tarifo atšaldytai ir šviežiai mėsai idėją. Tačiau jam nepritaria prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri teigia, kad PVM mažinimas tik padėtų gamintojams ir prekybininkams uždirbti daugiau pelno, o vartotojai iš to neturėtų daug naudos.
Skeptiškai apie tai atsiliepė ir finansų ministras R. Šadžius. Jo teigimu, iš iš geresnio mokesčių administravimo surinktus 100 mln. eurų galima panaudoti prasmingiau.
Finansų ministerija dar nėra pateikusi skaičiavimų, kokią įtaką biudžeto pajamoms gali turėti įvairūs PVM mažinimo scenarijai. Tačiau ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjos Teresės Staniulytės teigimu, jie jau parengti ir bus pateikti į politinę tarybą susirinkusiems valdantiesiems.
