Ar Lietuvos baldininkams vis patrauklesnė vidaus rinka?

Užsakymų iš užsienio išlepinti baldų gamintojai, anot prekybininkų, ėmė vėl gręžtis į Lietuvos vidaus rinką. Jaučiama ir auganti lietuviškų baldų paklausa. Visgi didžiuosius baldų gamintojus vienijančios asociacijos nuomone, užsienio rinkos išliks prioritetinės.

Vis pasigirstant kalboms apie lėtėjančio eksporto augimo grėsmę, medienos produkcijos eksportas kol kas atsilaiko išorės veiksniams ir pakankamai tolygiai augina pardavimus. Tačiau „Domus galerija“ rinkodaros vadovė Agnė Brūzgė pastebi, kad lietuviški baldai ne tik aktyviau išvežami į užsienį, tačiau vis daugiau produkcijos lieka ir Lietuvoje.

Įsitvirtina užsienio rinkose, tuomet žiūri į Lietuvą

„Visuomenėje vyraujanti nuomonė, kad mūsų šalies gamintojai tėra pigi darbo jėga didelėms užsienio bendrovėms, nevisiškai teisinga. Atvirkščiai, nei manoma, šiuo metu Lietuvoje vyksta lietuvių baldininkų renesansas“, - įsitikinusi ji.

Pasak A. Brūzgės, nurimus nekilnojo turto rinkos sprogimo pasekmėms baldininkai vis aktyviau pradeda gaminti produkciją vietinei rinkai. „Patirtį, įgytą gaminant baldus eksportuoti į užsienį, tautiečiai dabar sėkmingai naudoja konkuruoti vidaus rinkoje“, - kalbėjo rinkodaros ekspertė. Kaip pavyzdį A. Brūzgė paminėjo „Kemenos namus“, kurie savo veiklą koncentravo į eksportą ir tik įsitvirtinę ten, pradėjo aktyviau gaminti ir Lietuvos rinkai.

Panašią istoriją galėtų papasakoti „TCH“ atstovai. Iki šiol produkcija buvo parduodama Didžiojoje Britanijoje, o tik vėliau pradėta orientuotis į vidinę rinką.

Net ir eksporto sėkmės atveju žada neapleisti Lietuvos

„Plungės baldų“ direktorius Kęstutis Buividas DELFI teigė, kad kol kas jų baldų gamyba orientuota tik į Lietuvos rinką – tik šiek tiek produkcijos eksportuojama į Latviją.  Verslininkas pastebi, kad šie metai įmonei prasidėjo geresniais užsakymais nei praėjusieji, tačiau teigė, kad ir 2012 m. įmonei buvo pakankamai sėkmingi.

Tačiau pasiteiravus, kodėl įmonė nesiorientuoja į užsienio rinką, pašnekovas teigė, kad jų pasirinkta strategija kol kas apima Lietuvos rinką. „Mes nenorime gaminti tik dviejų gaminių po tūkstantį vienetų ir būti priklausomi nuo vieno užsakovo užsienyje. Mes turime prekybininkų tinklą, su kuriais dirbame ir esame daug daugiau nepriklausomi“, - gamybos vietos rinkai privalumus vardijo K. Buividas.

„Plungės baldų“ atstovas žadėjo, kad net ir sėkmės su užsienio užsakovais atveju nuo Lietuvos rinkos nenusisuktų: „Deramės ir su Norvegija šiuo metu, tačiau tikrai neužleisime Lietuvos“.

Gaminti Lietuvos rinkai nežada

Priešingas baldų gamybos Lietuvoje pavyzdys „Plungės baldams“ - „Vilniaus baldai“, kurių bendradarbiavimas su švedų įmone „IKEA“ neša užsakymus iki 200 mln. Lt per metus.

Įmonė 100 proc. savo produkcijos eksportuoja ir „Vilniaus baldų“ generalinis direktorius Aidas Mackevičius teigia, kad Lietuvos baldų rinkos jie nestebi ir gaminti vietiniams prekybininkams neplanuoja.

„Gaminame baldus „Ikea“ bendrovei – Lietuvos rinkos nelabai stebime ir planų, kad pradėtume gaminti Lietuvos rinkai, šiuo metu neturime“, - kalbėjo jis.

Pasak pašnekovo, stambus užsienio užsakovas suteikia įmonei pakankamai galimybių ir įmonės strategija koncentruota į bendradarbiavimą su šiuo užsakovu.

„Baldų pramonė yra tapusi viena iš stipriausių pramonės šakų Lietuvoje, bet tai susiję su bendradarbiavimu su „IKEA“. Šiaip Lietuvos eksportas, visų gamintojų, ne tik baldų, susijęs su „IKEA“ siekia apie 3 mlrd. Lt – tai pagalvokite, kokie bendradarbiavimo mastai”, - teigė A. Mackevičius.

Lietuva niekada „nesuvirškins“ tiek, kiek gali pagaminti baldininkai

Didžiuosius baldų gamintojus vienijančios asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius Raimondas Beinortas teigė, kad Lietuvos rinka baldų gamintojams niekada negalės pasiūlyti pakankamai pardavimų, palyginus su tuo, kiek galima pagaminti šalyje.

„Viltys visada bus ten (užsienio rinkose – DELFI), nes Lietuva iš esmės yra per maža rinka. Tiek, kiek Lietuvoje pagaminama, niekada vidaus rinka nesugebės suvirškinti. 2012 m., mano manymu, bus apie 8 mlrd. Lt baldų eksporto. Ar vietos gyventojai sugebėtų nupirkti baldų už tokią sumą per metus?“, - kalbėjo pašnekovas.

„Yra teorija, kad jei įmonė per metus neturi bent 10 proc. augimo, tai jos ateitis yra miglota. Ar gali tos įmonės (orientuotos į vidaus rinką – DELFI) kasmet augti 10 proc.?” - retoriškai klausė asociacijos atstovas.

R. Beinortas taip pat suabejojo anksčiau minėtu „Domus galerijos“ atstovės pastebėjimu, kad šiuo metu vyksta baldininkų renesansas. „Tiesiog baldų pirkimas šiek tiek atsigauna. Tai natūralu, bet nepavadinčiau to renesansu“, - sakė jis.

Pasak jo, netikslinga būtų lyginti ir tokių įmonių kaip „Plungės baldai“ ir „Vilniaus baldai“ veiklos kryptis.

„Jei pradedi taikyti ekonomikos dėsnius. Didžiuosiuose fabrikuose veikia masto ekonomika. Yra gamyklos ir pelnai ateina visai kitokie, kai gamini mažą asortimentą, bet didelį kiekį“, - aiškino jis.