Kartu su Amerikos-Lietuvos verslo tarybos atstovais į Vilnių atkeliavo kompanijų „Exelon“, „Lilly“, „Parsons“, „Paytheon“, „Strategic Staffing Solution“, „Thermo Fisher Scientific“ ir „Western Union“ delegacija. Kai kurios bendrovės jau sėkmingai įsikūrusios Lietuvoje.
E. Stewartas pasakoja, kokius pagrindinius klausimus turėtų spręsti Lietuva, kad šalis ir toliau išliktų patraukli užsienio investuotojams.
- Gal galite trumpai pasakyti, koks Jūsų vizito Lietuvoje tikslas?
- Esame įsikūrę Vašingtone. Organizuojame Lietuvos atstovų vizitus JAV, kad jie galėtų pasikalbėti apie Amerikos kompanijoms rūpimus klausimus. Kartą į metus į Lietuvą atvykstame su verslo misija. Tai jau trečias kartas.
Mūsų tikslas – aukštame lygmenyje kalbėtis su valdžia, kad suprastume, jog siekiame tų pačių tikslų, bei tiesiogiai pakalbėtume su Lietuvos valdžia apie tai, kas svarbu JAV įmonėms, kokios jų rekomendacijos.
- Lietuva maža šalis. Jai tenka konkuruoti dėl investicijų ir su kitomis mažomis valstybėmis, kaip Latvija, Estija, Čekija, Slovakija ir pan. Kodėl JAV kompanijos domisi būtent Lietuva?
- Lietuva – puiki vieta užsiimti verslu. Ir tam yra daug priežasčių.
Bet kaip jau minėjau, Lietuva yra gera šalis vystyti verslą. Turime tokių sėkmės istorijų kaip „Western Union”. Prieš penkerius metus jie turėjo vieną darbuotoją, dabar – 1300.
- Bet kuo Lietuva skiriasi nuo kitų mažų šalių?
- Lietuva yra geroje geografinėje vietoje. Iš čia galima lengvai bendradarbiauti su Rytais, turite gerus santykius su Ukraina, Baltarusija.
Svarbiausias klausimas – kodėl įmonės turėtų rinktis Lietuvą, o ne Lenkiją, nes ši gali pasiūlyti daug daugiau darbuotojų. Taigi mano atsakymas – Lietuva turi tobulėti ir tapti geriausia.
Pavyzdžiui, amerikietiškos kompanijos dirbo Lietuvoje skalūnų dujų klausimų. Deja, visos amerikietiškos kompanijos pasitraukė ne tik iš Lietuvos, bet viso regiono – Lenkijos, Rumunijos, Ukrainos.
Atrodo, kad Lietuva galvodama apie ateities investicijų pritraukimą šiuo klausimu lyginasi su Lenkija. Tačiau nebegalima siūlyti to, ką siūlo Lenkija. Lietuva turi parengti geresnį pasiūlymą, kad įmonės rinktųsi Lietuvą, o ne Lenkiją.
Tačiau teigiamas efektas, kurį davė kompanijų pasitraukimas, manau tas, kad Baltijos šalių regionas ir Lenkija ateityje daugiau bendradarbiaus energetikos klausimais. Nes dažniausiai kompanija pradeda investicijas nuo vienos valstybės, o vėliau plečiasi visame regione. Jei Lietuvai pavyktų save pristatyti, kaip labiausiai patrauklią investicijoms, kompanijos rinksis ją.
- Ką Lietuvos valdžia turėtų daryti, kad šalis pritrauktų daugiau užsienio investicijų?
- Būtent apie tai ir kalbėjome susitikimuose. Kalbant apie Lietuvą, įdomus dalykas yra tas, kad jūs neturite daug mažų, konkrečių problemų, kurias sukurtų valdžia. Iš tiesų dabar Lietuvai svarbiausi klausimai – bendros strategijos.
Visų pirma – darbo jėgos reforma, mums atrodo svarbiausias klausimas. Ir tai labai sunkus klausimas kiekvienam politikui pasaulyje, kuris bando keisti darbo teisę, nes reikia rasti tinkamą lygsvarą tarp verslo ir darbuotojų poreikių. Tikiuosi, kad šį klausimą Lietuvai pavyks užbaigti šiais metais, nors ir kitąmet laukia rinkimai.
Kita problema – švietimas. Šis klausimas tiesiogiai aktualus ne tik JAV, bet ir kitoms kompanijoms. Lietuva turi užtikrinti, kad įmonės galėtų rasti reikiamų darbuotojų, kurie turėtų tinkamus įgūdžius.
Trečias klausimas – migracija. Reikia užtikrinti, kad žmonės galėtų lengvai čia atvykti dirbti.
Kad Lietuva išspręstų šiuos klausimus, ji turi turėti plačią viziją. Kartais tai sunku padaryti, bet mes norime Lietuvos valdžiai pasiųsti žinutę – galvokite plačiai.
Pagal „Heritage Foundation“ Ekonominės laisvės reitingą Lietuvai pavyko aplenkti tokias šalis kaip Olandija, Vokietija, Japonija. O tai gana stiprios šalys. Tačiau mes norime pasakyti, kad nebūkite penkiolikti, turėtumėte būti pirmi.
Ir jeigu būsite pirmi arba arti pirmos vietos, išsiskirsite pasaulio žemėlapyje. Pasakysite pasauliui, kad Lietuva yra šalis, kur verslas nori dirbti, o kiekviena įmonė čia yra laukiama. Tai atneš šaliai daugiau investicijų, darbo vietų, didesnį stabilumą.
- Tačiau jau dabar Lietuvoje įmonių atstovai kalba apie darbo jėgos trūkumą? Ar dar galime tikėtis čia pritraukti daug naujų įmonių?
- Žinoma, tai yra problema. Pavyzdžiui, jei kalbėtume apie atominės elektrinės projektą. Jei jis būtų pradėtas, sukurtų tūkstančius naujų darbo vietų. Bet ar Lietuva užtikrintų, kad joms būtų rasta darbuotojų? Dabar, tikriausiai, ne.
Taip pat mes norime, kad Lietuva galvotų, kaip darbuotojai bus tinkami atlikti tam tikrus darbus. Kai kurie darbai gali reikalauti specifines žinias turinčių darbuotojų. JAV esame sukūrę specialius koledžus, kur dėmesys skiriamas konkretiems įgūdžiams, o ne bendriesiems mokslams.
Ar viso to galima pasiekti? Žinoma, bet turi būti didelis pasiryžimas tam tiek prezidentės, tiek premjero.
Tikimės to, nes Lietuva turi daug protingų, talentingų lietuvių, kurie išvyko iš šalies ieškoti darbų kitur. Tikimės, kad bus sukurta sistema, kuri paskatins juos grįžti namo.
- Daug diskusijų sulaukiančios Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) šalininkai akcentuoja, kad sutartis padėtų šalyse sukurti daugiau darbo vietų. Kas iš to Lietuvai, jei ji nebegalės pasiūlyti pakankamai darbuotojų?
- Partnerystė sukurs daug naujų galimybių. Visai neseniai teko matyti tyrimą, kuris rodė, kad jei bus susitarta dėl partnerystės, Lietuva bus viena iš daugiausiai naudos gaunančių valstybių.
Šiuo metu Lietuvos ekonomika iš industrinės keičiasi į paslaugų ekonomiką. O partnerystės derybose tai (paslaugų sektorius – red.) daug aptariama.
Derybų svarbiausias klausimas nėra muitų tarifų mažinimas. Daugiau dėmesio skiriama reikalavimų ir reguliavimo standartizacijai.
Jei Lietuvos valdžia sugebės įgyvendinti švietimo reformą ir sukurs migracijos sistemą, kuriai esant žmonėms bus lengva atvykti ir išvykti, partnerystė turės tiesioginę naudą šaliai.
Be to, šiomis derybomis norima nustatyti globalius standartus tarptautinei prekybai ateinantiems dešimtmečiams. Jei amerikiečiams ir europiečiams pavyks susitarti nors minimaliai, tai taps prekybos standartu.
- Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės skeptikai Europoje teigia, kad JAV iš šios partnerystės gaus daug daugiau nei Europa, o turėdama pigesnius energetikos resursus JAV gali pakenkti Europos gamybinėms industrijoms.
- Tai vienas iš debatų, kuris verčia mane nusijuokti. Jei tau kažkas duos 100 tūkst. dolerių, o man – 150 tūkst. dolerių, ar nebūsime abu laimingi?
Partnerystė pakels abi puses. Jei kai kurie tyrimai rodo, kad JAV gaus daugiau naudos nei Europa, vis vien abi pusės bus laimėtojos.
Kitas pasirinkimas – nedaryti nieko ir palikti reikalus taip, kaip jie yra dabar. Tačiau tokiu atveju matysime, kaip kitos šalys tariasi dėl tarptautinės prekybos sutarčių ir jos nustatys standartus tarptautinei prekybai ateityje. Ar tai būtų kinai, brazilai, ar indai. Mes norėtume, kad geriau tai būtų amerikiečiai ir europiečiai.
Klasikinis pavyzdys, kurį naudoju – automobiliai. Europoje jūs automobilius testuojate savaip, JAV naudojame kitus standartus. Jei amerikiečiai parduoda automobilius Europoje, turime testuoti juos du kartus. Tai padidina išlaidas. Taigi jei pavyks susitarti dėl standartų suderinamumo tai padės sumažinti kainas, o kartu bus naudinga vartotojams.
- Partnerystės sutartyje deramasi ir dėl energetikos. Lietuvoje neseniai pasirodė informaciją, kad jau kitų metų pradžioje Lietuvoje galime sulaukti amerikietiškų suskystintų dujų. Kokį poveikį tai turės sektoriui?
- Nesvarbu, ar bus susitarta dėl TTIP ar ne, JAV pradės eksportuoti suskystintas gamtines dujas į Lietuva. Dėl to derasi „Cheniere Energy“, domisi „Exelon“. Dar tik visko pradžia, bet tai įvyks.
Kitas dalykas, mano nuomone, ko Lietuva turėtų klausi JAV – ar galėtų Lietuva iš Amerikos pirkti naftą. Lietuva turėtų kreiptis į Komercijos departamentą ir paprašyti, kad jai leistų pirkti ir naftą.
