„Dabar žmonėms, kurie išvyko, bet to nedeklaravo, priskaičiuotas PSD mokestis, nors jiems nepriklauso jo mokėti. Įstatyme aiškiai pasakyta, kad draudžiasi tik tie asmenys, kurie nuolat gyvena Lietuvoje. Valstybė nepakankamai informavo žmones, todėl ji taip pat turi prisiimti atsakomybę dėl nesusipratimo, nes dabar informacija prieinama iš valstybės institucijų tinklapių, bet viešojoje erdvėje jos tikrai buvo mažai.
Todėl atkreipėme dėmesį, kad Sveikatos apsaugos ministerija ir Ligonių kasa rastų pakankamai lėšų viešiesiems ryšiams – informacijai, kokie įstatymai yra priimti, kokios žmonių teisės, kur jie gali skųstis dėl prastų paslaugų, kokios jų pareigos, kas suteikiama nemokamai, o už ką reikia mokėti. Visos šios informacijos žmonėms trūksta“, - po Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdžio teigė jo pirmininkas Antanas Matulas.
Anot jo, žmonėms reikėtų leisti per tris ar keturis mėnesius deklaruoti, nuo kada jie yra išvykę, pateikti tai įrodančius dokumentus, ir tam laikotarpiui juos atleisti nuo PSD mokesčio. Esą jei žmogus nežinojo visų aplinkybių, nereikia jo „reketuoti“.
„Komitetas kreipėsi į darbo grupę, kad ji pasižiūrėtų į šią problemą geranoriškai ir dirbtinai nedidintų „skolininkų“ skaičiaus. Tie žmonės, kurie išėjo nemokamų atostogų, tikrai neturėtų mokėti mokesčio, nes jie buvo spaudžiami darbdavių dėl ekonominės situacijos. O dėl bedarbių... Jei žmogus nei dirbo, nei registravosi Darbo biržoje, iš ko jis gyveno? Arba turėjo turtingą antrąją pusę, arba santaupų. Pagaliau jei Darbo biržoje registruosis daugiau žmonių, mes galėsime spausti Vyriausybę skirti daugiau lėšų sveikatos draudimui. Ir visiems bus geriau“, - tikino A. Matulas.
Tikslus žmonių, skolingų valstybei PSD įmokas, skaičius kol kas nėra žinomas, tačiau Mokesčių inspekcija turėtų jį pateikti. Skaičiuojama, kad jų gali būti iki 200 tūkst. Taip pat nėra žinomi įsiskolinimo mastai – kiek žmonių skolingi už visus metus, o kiek – tik už kelis mėnesius.
Parlamentaras pabrėžė, kad apskritai ši tvarka naudinga valstybei, kadangi ji sumažins piktnaudžiavimo sistema atvejų. Dabar atrandama ir tokių žmonių, kurie uždarbiauja užsienyje, o Lietuvoje gauna socialines pašalpas.
„Situaciją reikia išspręsti, kad kuo mažiau nukentėtų nekalti žmonės, o toliau, perspektyvoje, ji bus socialiai daug teisingesnė visų Lietuvos žmonių atžvilgiu, kurie sąžiningai moka mokesčius. Tiems, kurie nenori mokėti įmokų, bet nori gauti paslaugas, reikia įvesti atskirą draudimą. Gal jau atėjo laikas leisti steigtis privačioms kasoms, kokios yra Vokietijoje, Prancūzijoje. Galbūt jos efektyviau administruos ir geriau kontroliuos teikiamų paslaugų kokybę“, - svarstė komiteto pirmininkas.
Anot jo, anksčiau buvo labai gaji praktika, kai emigrantai, nemokėję Lietuvoje jokių mokesčių, gydytis grįždavo į Lietuvą, nes tose šalyse, į kurias išvyko daugiausiai lietuvių, sveikatos apsaugos sistema yra daug blogesnio lygio nei pas mus. Žmonės tiesiog susimokėdavo vienkartinę įmoką, kuri 2007 m. buvo lygi 200 litų, o paslaugas gaudavo už kelis ar kelias dešimtis tūkstančių litų. Dabar privalu susimokėti trijų mėnesių įmokas, tačiau ir ši suma dažnai nepadengia jiems suteiktų paslaugų kaštų.
